Switch to English
Jūs esate:    VSD informuoja
 
Naujienos ir komentarai

VSD Seime pristatė 2015 metų veiklos ataskaitą. Paskelbtas bendras VSD ir AOTD 2015 metų grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas
 
 2016.03.30

Spaudos konferencija SeimeSeime vykusioje spaudos konferencijoje Valstybės saugumo departamentas kartu su Antruoju operatyvinių tarnybų depar-tamentu prie Krašto apsaugos ministerijos visuomenės dėmesiui pateikė svarbius doku-mentus: Lietuvos žvalgybos institucijų matomas grėsmes nacionaliniam saugumui ir praeitų metų veiklos ataskaitas.

Spaudos konferencijoje dalyvavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas, Valstybės saugumo departamento direktorius Darius Jauniškis ir AOTD direktorius Alvydas Šiuparis. Valstybės saugumo departamentas viešas veiklos ataskaitas visuomenei teikia nuo 2011 metų. Šiemet nauja yra tai, kad Lietuvos žvalgybos institucijos (VSD ir AOTD) vieną dokumentą – 2015 metų grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą – yra parengusios bendrai. Šio vertinimo tikslas – informuoti Lietuvos piliečius apie mūsų valstybei ir Lietuvos žmonėms kylančias grėsmes.

VSD 2015 metų veiklos ataskaitoje pateikiami Departamento metų veiklos darbai. Pateikiama apibendrinta informacija apie VSD veiklos organizavimą – pernai įvykusią struktūros ir veiklos peržiūrą, informuojama, kaip Departamentas vykdė žvalgybą ir kontržvalgybą, bendradarbiavo su kitomis valstybės institucijomis bei užsienio partneriais prognozuojant, nustatant bei šalinant grėsmes, pavojus ir rizikos veiksnius Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui bei interesams.

Su VSD 2015 metų veiklos ataskaita ir Bendru (VSD ir AOTD) 2015 metų grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimu galite susipažinti pasirinkę atitinkamas nuorodas.  
 

 

VSD Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui uždarame posėdyje pristatė 2015 metų veiklos ataskaitą  
 
 2016.03.23

VSD direktorius D. Jauniškis NSGK nariams pristatė Departamento veiklos ataskaitą už 2015 metus, įvykdytą struktūrinę pertvarką, pakeistus veiklos organizavimo principus, peržiūrėtus prioritetus ir ilgalaikes institucijos veiklos gaires.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariams buvo pateikta detali informacija apie Departamento veiklą žvalgybos, kontržvalgybos, konstitucinio saugumo užtikrinimo srityse. Posėdžio metu pateiktos ekspertų išvados vertinant praeitų metų grėsmių ir nacionalinio saugumo pokyčius, buvo pristatytos globalaus ir regioninio saugumo prognozės. Departamento vadovybė ir žvalgybos pareigūnai atsakė į konkrečius komiteto narių klausimus, išklausė pastabas ir teiktus siūlymus.

Viešą VSD veiklos ataskaitą ir Departamento fiksuojamas grėsmes nacionaliniam saugumui planuojama pateikti artimiausiu metu. 
 

 

VSD įvyko tarpinstitucinis pasitarimas dėl išpuolių Briuselyje
  
 2016.03.22

Valstybės saugumo departamente įvyko tarpinstitucinis pasitarimas, kuriame buvo aptarta saugumo situacija Lietuvoje. Koordinaciniame pasitarime dalyvavo Vidaus reikalų ministras, Užsienio reikalų ministerijos, Kriminalinės policijos biuro, Vadovybės apsaugos departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Krašto apsaugos ministerijos Antrojo operatyvinių tarnybų departamento ir kitų valstybės institucijų atstovai.

Posėdyje buvo pasikeista aktualiausia informacija, galinčia turėti įtakos grėsmės pokyčiams Lietuvoje, ir numatytos prevencines saugumo stiprinimo priemones. Sutarta dėl tolimesnių taktinių veiksmų, atitinkamoms tarnyboms rekomenduota padidinti budrumo lygį. Buvo konstatuota, kad įvertinus aktualiausią žvalgybos informaciją, šiuo metu nėra pagrindo visoje Lietuvoje didinti teroro grėsmės lygį. 

 


VSD dėkoja visuomenei už pranešimus ir ragina toliau aktyviai teikti informaciją
 
 2015.11.16

Po teroristinių išpuolių Paryžiuje, internetinėje erdvėje suaktyvėjo įvairios informacijos siuntėjai. Valstybės saugumo departamentas iš gyventojų gauna pranešimų apie grasinančius elektroninius laiškus ir socialiniuose tinkluose platinamas provokuojančias žinutes. 

Departamento pareigūnai analizuoja gautą informaciją, nustato jos skleidėjus, siuntimo kanalus bei identifikuoja įrangos adresus. Šiais VSD keičiasi su kitomis Lietuvos teisėsaugos institucijomis ir partneriais užsienyje.   

Dėkodami už jau pateiktas žinias, dar kartą primename, kad sužinoję, Jūsų manymu, svarbią informaciją apie kilusias ar galinčias kilti grėsmes valstybės saugumui, nedelsdami informuokite Valstybės saugumo departamentą elektroniniu paštu  vsd@vsd.lt ir spauda@vsd.lt.  Mes garantuojame Jūsų pateiktos informacijos konfidencialumą.

 
 

VSD įvyko tarpinstitucinis pasitarimas dėl įvykių Paryžiuje
 
 2015.11.14

VSD direktorius Darius Jauniškis sukvietė tarpinstitucinį pasitarimą, kuriame, reaguojant į Prancūzijos sostinėje įvykusius teroro išpuolius, buvo aptarta saugumo situacija Lietuvoje, pasikeista naujausia žvalgybine informacija ir numatytos prevencinės saugumo stiprinimo priemonės.

Koordinaciniame pasitarime dalyvavo Vidaus reikalų ministerijos, Užsienio reikalų ministerijos, Krašto apsaugos ministerijos Antrojo operatyvinių tarnybų departamento, Kriminalinės policijos biuro, Vadovybės apsaugos departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovai.

Posėdyje buvo konstatuota, kad įvertinus aktualiausią žvalgybinę informaciją, šiuo metu nėra pagrindo Lietuvoje didinti terorizmo grėsmės lygį. Sutarta, kad atsakingų institucijų paskirtieji asmenys aktyviai keistis informacija tam, kad būtų galima kuo greičiau reaguoti į galimus grėsmės pokyčius. 
 

 

 
VSD aptartos prevencinės priemonės rengiantis priimti prieglobsčio prašytojus
 
 2015.09.18

Valstybės saugumo departamentas (VSD), koordinuodamas valstybės institucijų kovą prieš terorizmą, sušaukė tarpžinybinį pasitarimą, kuriame buvo aptartos terorizmo prevencijos priemonės ir valstybės institucijų veiksmų koordinavimas, rengiantis priimti perkeliamus prieglobsčio prašytojus. Susitikime dalyvavo VSD, Vidaus reikalų ir Užsienio reikalų ministerijų, Migracijos departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Lietuvos kriminalinės policijos biuro atstovai.

Šiuo metu Europos šalių žvalgybos tarnyboms iškilęs iššūkis identifikuoti susijusius su terorizmu asmenis dideliame prieglobsčio prašytojų sraute. VSD neturi duomenų, kad tarp prieglobsčio prašytojų yra tokių asmenų, tačiau negalima visiškai atmesti prielaidos, jog tarp plūstančių prieglobsčio prašytojų gali jų pasitaikyti. 

Pasitarime sutarta glaudžiai derinti valstybės institucijų veiksmus rengiantis ir vykdant prieglobsčio prašančių asmenų duomenų tikrinimą. VSD aktyviai dalyvaus prieglobsčio prašytojų perkėlimo į Lietuvą procese. Departamento pareigūnai tikrins kiekvieną į Lietuvą perkeliamą pabėgėlį, kad grėsmę valstybės saugumui galintys kelti asmenys į Lietuvą nepatektų. VSD jau dabar konsultuojasi su partneriais, tariasi dėl keitimosi informacija ir kitokio bendradarbiavimo būdų. VSD pareigūnai vyks į pabėgėlių stovyklas ir centrus.

 

 

Rusija ieško galimybių skleisti propagandą Baltijos valstybėse 
 2015.07.01


Valstybės saugumo departamentas 2014 metų grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime aptarė Rusijos valstybinės naujienų agentūros „Rossija segodnia“ pradėtą tarptautinį ir brangiai kainuojantį informacinį projektą „Sputnik“. Šis Rusijos propagandai skleisti skirtas projektas (interneto portalai, televizija, radijo stotys) turi apimti 30 valstybių. Numatyta projekto centrus steigti visose trijose Baltijos valstybėse ir naujienas skelbti rusų, estų, latvių ir lietuvių kalbomis.

Vilniuje ir Taline lankėsi „Sputnik“ darbuotojai. Jie rinko informaciją apie Lietuvoje ir Estijoje veikiančias radijo stotis, televizijos kanalus, aiškinosi galimybes įsigyti transliacijų licencijas, bendravo su Rusijos ambasadų darbuotojais, tėvynainių organizacijų atstovais. Veržiantis į Baltijos ir kitų šalių informacinę erdvę „Sputnik“ projekto vykdytojams itin svarbu iš vietos žurnalistų, apžvalgininkų suburti kelių ar keliolikos asmenų profesionalias komandas, kurios ruoštų informacinius pranešimus, siužetus, imtų interviu ir operatyviai perduotų parengtą informaciją. Neabejotina, kad prokremliško „Sputnik“ atstovai, kaip jau yra įprasta, mūsų šalį Rusijos ir Pasaulio auditorijai stengsis pateikti kaip tautinių mažumų netoleruojančią šalį, manipuliuos neofašistų ir nacionalistų sąvokomis, skleis dezinformaciją apie Lietuvos strateginius projektus.

Valstybės saugumo departamentas atkreipdamas žurnalistų bendrijos, visuomenės ir kiekvieno piliečio dėmesį į šį Rusijoje parengtą brangų strateginį projektą ragina neįsitraukti į neskaidrius sandorius ir kritiškai vertinti pasiūlymus bendradarbiauti. Apie tokius pasiūlymus prašytume informuoti Valstybės saugumo departamentą.

 

Sulaikytas Rusijos saugumo tarnybos darbuotojas
 
 2015.05.04

Valstybės saugumo departamentui vykdant ilgalaikę žvalgybos operaciją, 2015.04.29 Lietuvoje buvo sulaikytas Rusijos pilietis N.F., kuris yra etatinis Rusijos saugumo tarnybos FSB darbuotojas. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra sulaikyto piliečio atžvilgiu pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 119 straipsnį (šnipinėjimas).

VSD jau kuris laikas perspėja visuomenę ir valstybės tarnautojus apie aktyvią bei agresyvią Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų veiklą prieš Lietuvą: naudojamus metodus, tikslus ir taikinius.

VSD yra nustatęs, kad minėtas Rusijos FSB darbuotojas vykdė prieš Lietuvą nukreiptą šnipinėjimo operaciją, kurios tikslas – prasiskverbti į Lietuvos valstybės valdymo institucijas bei Lietuvos teisėsaugos ir žvalgybos tarnybas. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, bendradarbiaudamas su Generaline prokuratūra ir Policijos departamentu, užkardė eilinį Rusijos žvalgybos tarnybų bandymą prieiti prie tik Lietuvos vadovams žinomos informacijos, siekiant manipuliuoti ir įtakoti Lietuvos sprendimų priėmimo procesus aukščiausiame lygyje.
 

 

Pareigas pradėjo eiti naujas VSD direktorius   
 2015.04.14


Šiandien įsigaliojo Lietuvos Respublikos Prezidentės dekretas dėl Dariaus Jauniškio skyrimo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento direktoriumi. D. Jauniškis paskirtas penkerių metų kadencijai, jam suteiktas pirmas rangas.

D.Jauniškis perima VSD seifo raktus
Oficialios ceremonijos metu Prezidentės vyriausiasis patarėjas V. Sarapinas pristatė naująjį direktorių D. Jauniškį Valstybės saugumo departamento žvalgybos pareigūnams.

Pareigas pradėjęs eiti naujasis Valstybės saugumo departamento direktorius D. Jauniškis iš kadenciją baigusio G. Grinos perėmė VSD seifo raktą.



 

 

VSD Seime pristatė 2014 metų grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą
 
 2015.03.30

Seime vykusioje spaudos konferencijoje Valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos pristatė 2014 metų grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimus.
VSD pristatė 2014 metų grėsmių vertinimą
Spaudos konferencijoje dalyvavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas, Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, AOTD direktorius pulkininkas Alvydas Šiuparis ir Valstybės saugumo departamento direktorius Gediminas Grina.

Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą galite skaityti čia.
 

 

Iškilmingai paminėtos VSD atkūrimo 25-osios metinės  
 
 2015.03.27

VSD 25-metisKovo 26-oji yra Valstybės saugumo departamento atkūrimo diena. 1990 metais – lygiai prieš ketvirtį šimtmečio – atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę buvo atkurtas ir Lietuvos Respublikos saugumo departamentas. Ši sukaktis iškilmingai paminėta Vilniaus rotušėje.

VSD atkūrimo 25-ųjų metinių proga Lietuvos žvalgybos bendruomenę sveikino Seimo pirmininkė, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, Lietuvos Respublikos ministerijų ir institucijų vadovai, Lenkijos, Latvijos ir Estijos žvalgybos ir saugumo tarnybų vadovai, taip pat kitų užsienio šalių – mūsų partnerių – žvalgybos tarnybų atstovai, buvę Valstybės saugumo departamento vadovai ir kiti garbūs svečiai.

Valstybės saugumo departamento atkūrimo 25-ųjų metinių proga už pavyzdingą tarnybą žvalgybos pareigūnai ir asmenys nusipelnę Lietuvos nacionaliniam saugumui buvo apdovanoti Seimo pirmininkės, Ministro pirmininko ir Departamento direktoriaus atminimo dovanomis bei pasižymėjimo ženklais.

 

 

Minėjime dalyvavusių VSD vadovų bendra nuotrauka

 

Dėl grėsmių Lietuvos informaciniam saugumui
 
 2015.02.23

Valstybės saugumo departamentas informuoja, kad pastaruoju metu fiksuojamos vis akivaizdesnės Rusijos pastangos kurstyti informacinį karą ir siekti kuo plačiau paskleisti savo propagandą Lietuvos masinės informacijos priemonėse bei internetinėje žiniasklaidoje ar socialiniuose tinkluose. Ieškoma būdų, kaip prisidengiant kitose valstybėse registruotomis įmonėmis, investuoti į žiniasklaidos priemones Lietuvoje arba remti jas finansiškai ir taip daryti įtaką jų skelbiamos informacijos bei transliuojamų laidų turiniui.

VSD duomenimis, užsienio valstybių atstovai, nebūtinai Rusijos, gali siūlyti Lietuvoje veikiančioms žiniasklaidos priemonėms bendradarbiauti skleidžiant Rusijai palankią informaciją, rengiant informacines kampanijas ar tiesiog spausdinant užsakomuosius straipsnius. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvai priešišką informacinį foną siekiama formuoti ir regioninėje Lietuvos žiniasklaidoje.

VSD ragina Lietuvos žurnalistų bendruomenę nepasiduoti galimoms Rusijos provokacijoms, o pastebėjus tyčinius ar įtartinus propagandos skleidimo veiksmus, bandymus daryti finansinę įtaką ar siekius paveikti rengiamos informacijos turinį prašo informuoti Valstybės saugumo departamentą – telefonu Vilniuje (5) 2124720, elektroniniu paštu – spauda@vsd.lt.
 

 

VSD komentaras dėl diskusijų apie kovos prieš terorizmą koordinavimą Lietuvoje  
 2015.01.23


Valstybės saugumo departamentas neketino ir neketina atsisakyti kovos prieš terorizmą funkcijos. Pasikeitus įstatymams ir vykstant reformoms kovos prieš terorizmą funkcija tebėra VSD veiklos dalis. Viena iš VSD užduočių yra vertinti teroro akto grėsmės lygį Lietuvoje ir teikti Vyriausybei rekomendacijas dėl šio lygio nustatymo. Valstybės saugumo departamentas iš įvairių šaltinių, taip pat ir bendradarbiaudamas su užsienio šalių partneriais, renka žvalgybinę informaciją apie galimas teroristines grėsmes, įtartinus asmenis ir teikia tokią informaciją institucijoms, kurios turi į konkrečius atvejus reaguoti – svarstyti vizų ar leidimų gyventi šalyje išdavimo klausimus, suimti, daryti kratas, apklausti ir panašiai. Beje, analogiška sistema veikia daugelyje Europos Sąjungos valstybių.

Įvykus teroristiniam išpuoliui iškyla valstybės institucijų veiklos KOORDINAVIMO būtinybė. Reaguojant į išpuolio padarinius, konkrečių veiksmų imasi policija, priešgaisrinė apsauga, greitosios pagalbos, sienos apsaugos ir kitos tarnybos. ES valstybių žvalgybos institucijos paprastai nevykdo kitų valstybinių institucijų veiklos koordinavimo funkcijos. Dažniausiai tai vidaus reikalų ministrų ar vyriausybių kompetencija, nes tai yra vidaus viešojo saugumo klausimai. Kovos prieš terorizmą klausimus Europos Sąjungos mastu sprendžia susirinkę šalių vidaus reikalų ministrai. 

Reikėtų prisiminti, kad nuo 2003 iki 2010 metų Valstybės saugumo departamentas rengė ilgalaikę valstybinę saugumo stiprinimo Programą prieš terorizmą. Tarpžinybinėje koordinacinėje komisijoje buvo rengiami priemonių įgyvendinimo (iš principo tai – reaguojančių institucijų pajėgumų stiprinimas) planai konkretiems laikotarpiams. Vienas iš Tarpžinybinės koordinacinės komisijos įkūrimo tikslų ir buvo Programos prieš terorizmą koordinavimas.

Tačiau 2010 metų rugpjūtį Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo nurodoma, kad už tarpinstitucinių veiklos planų (tarp kurių yra ir Programos prieš terorizmą priemonių planas) rengimą atsakingu turi būti paskirtas ministras. Laikantis šių teisės aktų ir kartu siekiant įgyvendinti Programą prieš terorizmą, pagrįstai iškilo tikslesnio atsakingų institucijų ir kompetencijos nustatymo klausimai.

Vykdydamas prievolę teikti siūlymus dėl teisės aktų tobulinimo, VSD ne kartą informavo Vyriausybę ir Seimo NSGK apie susidariusią situaciją ir ne kartą teikė siūlymus dėl kovos prieš terorizmą koordinavimo problemų. Vienas iš Departamento siūlymų – parengti Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo projektą, kuriame kovos prieš terorizmą koordinavimas Lietuvoje būtų vykdomas naudojant krizių prevencijos mechanizmus. Valstybės saugumo departamento manymu, šiuo metu Seimui pateiktas Viešojo saugumo plėtros programos projektas yra pateiktas laiku ir yra itin aktualus. Į šią programą įtraukti ir kovos prieš terorizmą aspektai, o už jos įgyvendinimą atsakingu planuojama skirti vidaus reikalų ministrą.

 

VSD pranešimas
 2014.12.12


Jungtinių Amerikos Valstijų Senatui paskelbus ataskaitą apie Centrinės žvalgybos valdybos vykdytų sulaikymų programą ir tardymo metodus, CŽV direktorius Džonas Brenanas (John Brennan) savo kalboje atsakė į kai kuriuos ataskaitoje keliamus klausimus. (Kalbos originalą galite rasti čia.)

 

VSD pranešimas
 
 2014.12.04

Šiuo metu, kai Vilniaus apygardos prokuratūra atlieka ikiteisminį tyrimą dėl kai kurių Lietuvos rusakalbių mokyklų mokinių dalyvavimo sukarintose vaikų stovyklose Rusijoje, o policija atlieka kratas konkrečiose mokyklose, Valstybės saugumo departamentas dar kartą primena, kad VSD yra žvalgybos, o ne teisėsaugos institucija ir jau nuo 2010 metų neatlieka ikiteisminio tyrimo funkcijų. Departamentas jokių ikiteisminio tyrimo veiksmų (kratų, poėmių, apklausų ir panašiai) nevykdo.
 

 

Teismui perduota dar viena byla dėl šnipinėjimo – kaltinimai pateikti Lietuvos kariuomenės paramedikui 
 
 2014.12.03

Teismui šiandien perduota baudžiamoji byla, kurioje kaltinimai šnipinėjus prieš Lietuvos Respubliką pateikti mūsų šalies piliečiui, tarnavusiam Lietuvos kariuomenėje paramediku.

Kaip jau anksčiau buvo pranešta, Valstybės saugumo departamentas vykdė ilgalaikę žvalgybos operaciją, kurios metu nustatyta, kad Baltarusijos Respublikos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausiosios žvalgybos valdyba (BR GRU) siekia gauti ją dominančios informacijos per tam tikrus mūsų šalies piliečius. Baltarusijos GRU itin domėjosi Lietuvos kariuomene, turima ginkluote, specialiosiomis pajėgomis, koviniu pasirengimo lygiu, karių morale ir pasiryžimu ginti Lietuvą nuo galimos agresijos.

Valstybės saugumo departamentas nustatė, kad Lietuvos Respublikos pilietį A. O. Baltarusijos GRU užverbavo Baltarusijoje ir tikslingai infiltravo į Lietuvos kariuomenę atlikti specialioms užduotims. Šių užduočių mastas ir pobūdis laikui bėgant kito. Be užduočių rinkti informaciją, teiktos užduotys ieškoti kitų verbavimui tinkamų kandidatų. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotame pėstininkų batalione paramediku tarnaujantis A. O., kaip manyta, niekam neturėjo sukelti įtarimo, todėl Baltarusijos GRU buvo itin parankus.

Valstybės saugumo departamentas jau ne kartą informavo visuomenę, kaip žvalgybos tarnybos nustato „taikinius“, kurie galėtų tapti jų informacijos šaltiniais. Pasirenkant konkretų asmenį, stengiamasi nustatyti motyvus, kurie paskatintų bendradarbiauti su užsienio žvalgybos tarnybomis. Šiuo atveju Baltarusijos GRU buvo pateikusi užduotį A. O. ieškoti Lietuvos kariuomenėje nepatriotiškai nusiteikusių asmenų bei rinkti apie juos informaciją.

Pažymėtina, kad dar tebevykstant tyrimui, apie įtartus šnipinėjimo atvejus buvo informuotos atsakingos žinybos bei imtasi visų galimų, tačiau neviešinamų priemonių, kad šios nusikalstamos veikos metu surinkti duomenys netektų grėsmę keliančio aktualumo. 
 
Šiuo metu abu šnipinėjimu kaltinami asmenys teismo laukia Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. 

 

Lietuvoje demaskuoti šnipai: viena iš bylų perduota teismui 
 
 2014.11.10

 Vilniaus apygardos teismui šiandien perduota baudžiamoji byla, kurioje kaltinimai šnipinėjimu prieš Lietuvos Respubliką pateikti mūsų šalies piliečiui R. L.

Šiandien Generalinėje prokuratūroje surengtoje spaudos konferencijoje Valstybės saugumo departamento direktorius Gediminas Grina pranešė, kad ilgalaikės žvalgybos operacijos metu nustatyti asmenys, kurie nuolat bendravo su Baltarusijos Respublikos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausiosios žvalgybos valdybos (BR GRU) slaptu darbuotoju. Žinodami apie jo ryšį su šia institucija jo pavedimu galimai rinko ir perdavė minėtai užsienio valstybės institucijai informaciją, įskaitant ir valstybės paslaptis apie Lietuvos kariuomenę, jos dalinius, strateginę reikšmę Lietuvos nacionaliniam saugumui turinčias valstybės įmones, jų veiklą, objektus bei juose esančius įrenginius.

Kaip informavo generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis, VSD atlikus kriminalinės žvalgybos tyrimą, Generalinės prokuratūros Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos tyrimo departamente buvo priimtas sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 119 str. 2 dalį. Tyrimą buvo pavesta atlikti Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnams. Netrukus šnipinėjimo veikla įtarti asmenys buvo sulaikyti, šiuo metu jie suimti. Galimai jų įvykdytas nusikalstamas veikas buvo nutarta tirti atskirose bylose.

Komentuodamas ikiteisminio tyrimo eigą Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininkas Rolandas Kiškis sakė, kad šiandien teismui perduotoje baudžiamojoje byloje, be kitų duomenų, kuriais įrodinėjama kalinamojo nusikalstama veika, yra duomenų, leidžiančių įtarti, kad R. L., dirbdamas valstybės įmonėje „Oro navigacija“, savo kabinete slapta fotografavo ten buvusius dokumentus bei kitus objektus. Kaip įtariama, vėliau ši vaizdo medžiaga per slaptą BR GRU darbuotoją buvo perduota minėtai užsienio valstybės institucijai.

Atsakydamas į žurnalistų klausimus G. Grina pabrėžė, kad tam tikrų, kartais net ir neįslaptintų, duomenų visuma apie Lietuvos karinius dalinius ir strateginius objektus, nuolat juos atnaujinant ir sisteminant, tampa itin reikšminga ir jautria informacija, kuri gali būti bet kada panaudota siekiant pakenkti valstybės nacionaliniam saugumui ir stabilumui. Todėl demaskavus šią šnipinėjimo veiklą vykdžiusius asmenis buvo glaudžiai bendradarbiauta su Lietuvos kriminalinės policijos biuru ir Generaline prokuratūra, imtasi visų galimų, tačiau neviešinamų priemonių, kad nebūtų padaryta žala nacionalinio saugumo interesams.

Išsamesnė informacija apie kitą ikiteisminį tyrimą, kuriame įtarimai šnipinėjimu pareikšti kitam asmeniui, bus pranešta vėliau, baigtą tyrimą perduodant į teismą. Tikimasi, kad tai įvyks artimiausiu metu.
 

 


Valstybės saugumo departamentas pataria: kaip suprasti, kad  jumis domisi užsienio žvalgyba, ir ką tokiu atveju daryti?  
 
 2014.09.17

Valstybės saugumo departamentas parengė informacinį leidinį (jį visą peržiūrėti ar kopiją atsisiųsdinti galite iš čia), kuriame Lietuvos Respublikos piliečiai informuojami apie užsienio valstybių žvalgybos tarnybų veiklos Lietuvoje tikslus ir keliamas grėsmes. Pateikiami patariamai, kaip atpažinti šnipinėjimą bei jo išvengti.

Pastaruoju metu VSD fiksuoja suintensyvėjusią žvalgybinę veiklą, kurią agresyviausiai vykdo Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Tai daroma tiek Lietuvos teritorijoje, tiek užsienyje.
Žvalgybinį susidomėjimą sukėlę asmenys užsienyje gali būti slaptai sekami, klausomasi jų telefoninių pokalbių, slaptai filmuojami, jų pokalbiai gali būti įrašinėjami viešbučių kambariuose, apžiūrima ten ir kitur be priežiūros palikta elektroninė įranga, lagaminai. Informacijai apie užsieniečius rinkti užsienio žvalgybos tarnybos gali panaudoti tų asmenų verslo partnerius, draugus, pažįstamus.

Siekiant išsiaiškinti ir neutralizuoti užsienio valstybių žvalgybos ir saugumo tarnybų veiklą, labai svarbus yra visuomenės sąmoningumas ir iniciatyva. Todėl, jei jums kilo įtarimų, kad jus ar jūsų organizaciją šnipinėja užsienio valstybių žvalgybos tarnybos, prašome kreiptis į Valstybės saugumo departamentą. Mūsų darbuotojai padės jums įvertinti, ar pavojus yra realus, ir imsis veiksmų, kad šnipinėjimo veikla būtų nutraukta. VSD užtikrins jūsų ir artimųjų saugumą ir padarys viską, kad jūs ar jūsų karjera nenukentėtų. Jei su žvalgybos tarnybomis susidūrėte užsienyje, prašome iš karto kreiptis į Lietuvos diplomatinėse atstovybėse dirbančius konsulinius darbuotojus, sugrįžę kreipkitės į VSD.

Su mumis galite susisiekti skambindami telefonu 870666475, siųsdami informaciją elektroniniu paštu vsd@vsd.lt arba spauda@vsd.lt. Artimiausiu metu žadame atnaujinti VSD tinklalapį – jame bus patogiau Departamentui pateikti informaciją apie grėsmes. 
 

 


VSD perspėjimas 
 
 2014.09.08

Rusijos teisėsauga bando atgaivinti baudžiamąjį persekiojimą tiems Lietuvos piliečiams, kurie paraginti Lietuvos Respublikos vadovybės po 1990 metų kovo 11-osios pasitraukė iš sovietų kariuomenės arba atsisakė joje tarnauti. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atmetė tokios teisinės pagalbos prašymą.

Savo ruožtu Valstybės saugumo departamentas tuos Lietuvos Respublikos piliečius, kurie 1990–1991 metais atsisakė tarnauti sovietinėje kariuomenėje, primygtinai ragina nevykti į Rusiją, Baltarusiją, kitas ne Europos Sąjungos ar NATO valstybes. Susiklosčius tokiai tarptautinei situacijai,  kelionių į minėtas valstybes metu gali kilti grėsmė šių piliečių  asmeniniam saugumui. 

 


Dėl grėsmių Lietuvos informaciniam saugumui
 
 
 2014.09.04

VSD informuoja, kad dėl agresyvios Rusijos Federacijos užsienio politikos ir principingos Lietuvos pozicijos karo veiksmų  Ukrainoje metu, Maskvai pasitelkiant aktyvias propagandos priemones, mūsų šalyje auga etninė nesantaika, socialinį nepasitenkinimą kurstančių bei paramą Kremliaus politikai reiškiančių asmenų ir organizacijų aktyvumas.
 
Lietuvoje leidžiamoje rusakalbėje žiniasklaidoje bei šalies gyventojams prieinamoje Rusijos žiniasklaidoje itin pagausėjo Lietuvą, jos vidaus ir užsienio politiką menkinančių pranešimų, straipsnių ir  reportažų. Itin siekiama pateisinti ir paaiškinti Rusijos veiksmus Ukrainoje. Lietuvos visuomenę norima   įtikinti, kad Rusijos pareiga yra „stabilizuoti padėtį“ Rytų Ukrainoje, gelbėti ukrainiečių „persekiojamus“ rusakalbius, ginti „teisėtus sukilėlių interesus“. Vaizduojant Lietuvą kaip rusofobišką išsišokėlę stengiamasi įteigti, kad Europos Sąjunga ir JAV Ukrainos neparems, bus siūloma krizę spręsti daugiašalėmis derybomis ir kompromisais. Rusijai palankų informacinį foną pastaruoju metu formuoja ir kai kurie marginalūs internetiniai portalai bei žiniasklaidos priemonės lietuvių kalba, socialiniuose tinkluose aktyviai besireiškiantys asmenys. Nors tokia žiniasklaida pasitikinti auditorija nėra didelė, tačiau vis dėlto ji veikia dalį skaitytojų, kursto destruktyvias nuotaikas, skatina nepasitenkinimą šalies politine vadovybe.

Atkreiptinas dėmesys, kad Rusijai palankų, o Lietuvai priešišką informacinį foną siekiama formuoti ir pasitelkiant Lietuvos regionuose, ypač tuose, kur gyvena gausios tautinių mažumų bendruomenės, veikiančias žiniasklaidos priemones. Stengiamasi aprėpti kuo didesnę auditoriją, paveikti skirtingų socialinių sluoksnių, tautybių ir amžiaus grupių atstovus. Rusija siekia pasinaudoti ir naudojasi Lietuvos tautinėmis mažumomis kaip pretekstu skaldyti Lietuvos visuomenę ir didinti šalies bendruomenių socialinę atskirtį.

VSD ragina Lietuvos tautinių mažumų atstovus išlikti budrius, kritiškus ir nepasiduoti Rusijos vykdomai propagandai – esą Lietuvos visuomenė stipriai priešinasi valstybės pozicijai dėl Ukrainos, o Lietuvos valdžia pažeidinėja etninių mažumų teises. VSD atkreipia dėmesį, kad pastaruoju metu tautinių mažumų „apsaugos ir gynimo“ pretekstą itin dažnai mini Rusijos politikai ir strategai, vykdantys agresyvią politiką, griaunančią tarptautiniais susitarimais įtvirtintą Europos saugumo architektūrą.

Tačiau Lietuvoje Rusijai nepavyksta įvykdyti visų savo informacinio karo tikslų. Palanki Rusijai informacija nepasiekia ypač didelę auditoriją turinčios lietuviškos žiniasklaidos, populiarių Lietuvoje socialinių tinklų. VSD Lietuvos žiniasklaidą ragina ir toliau nepasiduoti Rusijos provokacijoms, o Lietuvos piliečius kritiškai vertinti pateikiamą informaciją, ypač rusakalbės žiniasklaidos priemonėse. Turėtume atskirti galimas provokacijas, socialinį nesaugumą skatinančius gandus ir objektyviai visuomenės informavimo priemonėse pateikiamus faktus. Primename, kad būtina saugoti ir savo asmeninę informacinę erdvę. Prašome Lietuvos piliečius apie pastebėtus tyčinius propagandos skleidimo veiksmus, atvejus ar faktus informuoti Valstybės saugumo departamentą.

 

VSD įspėja nepasiduoti raginimams dalyvauti ginkluotoje kovoje Ukrainoje
 
 2014.06.03

Pastaruoju metu socialiniuose tinkluose ėmė plisti kvietimai ir raginimai vykti į Ukrainą ir kovoti už rytinių Ukrainos teritorijų atskyrimą.

Valstybės saugumo departamentas įspėja Lietuvos Respublikos piliečius, kad tokios grupuotės yra nelegalios, o dalyvavimas ginkluotoje grupuotėje užtraukia teisinę atsakomybę. Be, to VSD atkreipia dėmesį, kad panašūs raginimai yra trečiosios šalies veikimas – naudojantis žmonių jausmais įtraukti juos į neteisėtą veiklą. Tokie veiksmai gali sudaryti sąlygas vykdyti informacines operacijas prieš Lietuvą.

VSD vykdo įstatymais numatytas funkcijas ir, nustatęs Lietuvos Respublikos piliečių planus vykti į kitą šalį ir dalyvauti ginkluotoje kovoje, imasi prevencinių priemonių perspėdamas apie galimas tokio apsisprendimo pasekmes, įspėja asmenį nepažeisti įstatymų ir tarptautinių teisės normų.

 


Valstybės saugumo departamento įkūrimo dienos proga direktorius sveikina esamus ir buvusius VSD darbuotojus
 
 2014.05.30

Birželio 1-ąją sukanka 81-osios Valstybės saugumo departamento įkūrimo metinės. 1933 metais VSD tapo savarankiška, turinti ypatingus tikslus ir uždavinius valstybės institucija.

Kaip matome iš pastarųjų įvykių, saugumas nėra savaiminė duotybė net XXI amžiaus Europoje. Nauji iššūkiai reikalauja peržiūrėti tarpvalstybinius santykius, pasirinkti naujas strategijas, partnerius, kurie, kaip ir bičiuliai, patikrinami iškilus pavojui ar grėsmei. Valstybės saugumo tęstinumas ir stabilumas priklauso ne tik nuo darnaus institucijos darbo su kitų šalių žvalgybos tarnybomis, bet ir nuo kiekvieno sąžiningai ir pilietiškai savo darbą dirbančio pareigūno. Jų nuopelnai rašo VSD istoriją ir prisideda prie ramios bei taikios kasdienybės.

Sveikinu Departamento pareigūnus, tarnautojus ir buvusius kolegas su švente. Mes su dėkingumu bei pagarba prisimename kiekvieną, kuris tarnybą kūrė, saugojo ir gynė per visą jos gyvavimo istoriją.

VSD direktorius Gediminas Grina                                             Vilnius, 2014 metų gegužės 30 diena

 

VSD direktorius G.Grina dalyvavo tiesioginėje televizijos laidoje 
 2014.05.30


Valstybės saugumo departamento įkūrimo 81-ųjų metinių proga VSD direktorius G.Grina dalyvavo tiesioginėje 2014.05.29 dienos LRT televizijos laidoje „Laba diena, Lietuva“.

Laidos įrašą LRT Mediatekos puslapyje galite peržiūrėti čia.

 

Vilniaus jėzuitų gimnazijos moksleiviai lankėsi Valstybės saugumo departamente
 
 2014.05.22

Siekdamas didesnio visuomenės pasitikėjimo, Valstybės saugumo departamentas šiandien
kartu su Vilniaus jėzuitų gimnazijos II A klasės mokiniais dalyvavo neformalaus ugdymo renginyje „Tavo karjera“. Šios klasės mokiniai buvo pirmieji, kurie galėjo ne tik pateikti jiems rūpimus klausimus apie VSD asmeniškai Departamento direktoriui G.Grinai, bet ir susipažinti su Departamento kompleksu Pilaitėje.

Apsilankymo metu gimnazistai sužinojo apie Valstybės saugumo departamento vaidmenį valstybės sąrangoje, institucijos veikimo principus ir esmines užduotis. Patys klausė apie karjeros galimybes Valstybės saugumo departamente, domėjosi, kokių profesijų mokydamiesi jie galėtų tapti VSD žvalgybos pareigūnais, kokie reikalavimai keliami būsimiems pretendentams, kaip veikia institucijos darbuotojų atrankos sistema. Mokiniai domėjosi melo detektoriaus taikymu Departamente, klausinėjo apie galimybes apsaugoti informaciją savo naudojamuose telefonuose ir kompiuteriuose. Apžiūrinėdami VSD komplekso teritoriją, gimnazistai domėjosi NATO standartus atitinkančiais saugumo reikalavimais.

 

VSD Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui pristatė 2013 metų Departamento veiklos ataskaitą
 
 2014.04.16

Valstybės saugumo departamentas parlamentinę priežiūrą atliekančiai institucijai – Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui – pristatė Departamento 2013 metų veiklos ataskaitą.

Valstybės saugumo departamentas šiandien metinę veiklos ataskaitą teikia ir visuomenei. Šios ataskaitos tikslas – supažindinti su Departamento sąranga, veiklos principais ir žvalgybos sistemos pertvarka, uždaviniais ir tikslais, darbo kryptimis, finansavimu. Ataskaitoje taip pat pateikiami sociologinių tyrimų apie visuomenės požiūrį į VSD rezultatai ir apibendrinimas.

Ataskaitos tekstą galite skaityti čia.

 

VSD atkreipia dėmesį į tikrovės neatitinkančią informaciją
 
 2014.03.21

Valstybės saugumo departamentas atkreipia dėmesį, kad per „Lietuvos ryto“ televiziją 2014 m. kovo 19 dieną transliuotoje laidoje „Sąmokslo teorija“ Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Valdas Vasiliauskas, komentuodamas visuomenei pristatytą VSD grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą, tvirtino, kad (kalba netaisyta):
 „ ... Mūsų pirmininkavimo Europos Tarybai, visi mes laukėme pasiruošę – politikai, Valstybės vadovai, – kad štai, Ukraina irgi pasirašys partnerystės sutartį. Tiek turim draugų Ukrainoj, tiek važinėjam… Ir staiga tokia staigmena mums, Europos Sąjungai, Prezidentei, kad Janukovyčius vedžiojo už nosies ir nepasirašė. Kur buvo mūsų žvalgyba? Kodėl neįspėjo mūsų vadovų?“.
Ir kad: „Tik dviem žinyboms per Kubiliaus diržų veržimo laikotarpį nebuvo sumažintas biudžetas. Tai – Valstybės saugumo departamentui ir visuomeniniam transliuotojui LRT.“

Tokie V.Vasiliausko tvirtinimai prasilenkia su tikrove ir reikalauja atitinkamo įvertinimo. Būdamas NSGK nariu, V.Vasiliauskas turėjo žinoti apie VSD teiktą informaciją Valstybės vadovams ir daugiau nei ketvirtadaliu mažintą VSD biudžetą krizės metais.

VSD kreipėsi į Seimo pirmininkę ir į parlamentinę priežiūrą vykdančią instituciją – Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą, prašydamas įvertinti tokius NSGK nario V.Vasiliausko viešus pasisakymus.
 

 

VSD pateikė grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą
 
 2014.03.17

Šiais metais Valstybės saugumo departamentas visuomenės dėmesiui pateikia dvi ataskaitas. Pirmoji, skelbiama šiandien, kalba apie Departamento matomas grėsmes nacionaliniam saugumui, o antroji, kuri pasirodys vėliau, bus skirta VSD veiklos 2013 metais apžvalgai. Toks atsiskaitomumas visuomenei įtvirtintas pernai įsigaliojusiame Žvalgybos įstatyme.

Pateikiamo viešo grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo tikslas – informuoti Lietuvos piliečius apie Lietuvai ir Lietuvos žmonėms kylančias grėsmes tuo skatinant piliečių informuotumą ir sąmoningumą. Tai prisideda prie Valstybės saugumo stiprinimo ir leidžia VSD efektyviau vykdyti savo funkcijas.
 

VSD grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas pateikiamas čia.
 

 

Dėl internete skelbiamų provokacijų 
 
 2014.03.12

Valstybės saugumo departamentas informuoja, kad peticija dėl Klaipėdos krašto prijungimo prie Rusijos yra paskelbta Niujorke registruotame interneto portale „avaaz.org“. Jame anoniminiai vartotojai kuria įvairiausio – kartais net ir absurdiško turinio – peticijas. Tame tinklalapyje jau ir anksčiau buvo keltos provokatyvaus pobūdžio iniciatyvos, tačiau minėta svetainė yra beveik nežinoma, todėl jos nepasiekė jokio tikslo. Šį kartą peticiją dėl Klaipėdos internete „surado“ ir paviešino Rusijos interesus Lietuvoje propaguojantys veikėjai.

Akivaizdu, kad anoniminiai peticijų kūrėjai siekia išprovokuoti viešas diskusijas politiškai jautriais klausimais ir vėliau jas eskaluoti tam tikra (šiuo atveju priešiška Lietuvai) linkme. Valstybės saugumo departamentas ragina interneto vartotojus ir žiniasklaidą blaiviai ir pragmatiškai vertinti tokias iniciatyvas ir nepasiduoti provokacijoms. Vertėtų sekti pažangių Ukrainos piliečių elgesiu – jie adekvačiai reaguoja į nepalyginamai aršesnes Kremliaus provokacijas.

 

VSD pateikė 2013 metų veiklos ataskaitą    
 
 2014.03.10
Valstybės saugumo departamentas, vykdydamas įstatymais numatytus atskaitingumo ir priežiūros įpareigojimus, šiandien Valstybės gynimo tarybos (VGT) nariams pateikė Departamento 2013 metų veiklos ataskaitą. VSD metinės ataskaitos tikslas – informuoti priežiūrą vykdančias institucijas apie Departamento valdymą ir administravimą, materialinį ir techninį aprūpinimą, užduočių skyrimo ir jų vykdymo būklę.

Atkreiptinas dėmesys, kad 2013 metų VSD veiklos ataskaita yra pirmoji, kai, įsigaliojus naujoms Žvalgybos įstatymo nuostatoms, Departamentas buvo pertvarkytas dirbti pagal žvalgybos principus. Žvalgybos įstatymas taip pat įgyvendino ir Prezidentės iniciatyva parengtą žvalgybos koordinavimo stiprinimo koncepciją, kuriai yra pritarusi Valstybės gynimo taryba.

VSD 2013 metų veiklos ataskaitoje pateikiama detali informacija apie Departamento svarbiausius uždavinius, ir prioritetines veiklos kryptis žvalgybos, kontržvalgybos, įslaptintos informacijos apsaugos ir kitose srityse, Departamento vykdytomis užduotimis ir veiklos metodais, žvalgybinės ir kontržvalgybinės veiklos rezultatais. Ataskaitoje pateikta informacija apie VSD personalo sudėtį ir kaitą, detalios žinios apie Departamento biudžetą, infrastruktūrą, materialinę ir techninę bazę bei VSD skirtų resursų panaudojimą.

Informacija visuomenei apie VSD veiklą ir Departamento fiksuojamas grėsmes nacionaliniam saugumui bus pateikta artimiausiu metu.
 

 

Dėl visuomenės pasitikėjimo Valstybės saugumo departamentu
 
 2014.03.04
Valstybės saugumo departamentas iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros gavo raštą, kuriame informuojama, kad nutarta atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal 2012 m. lapkričio 29 d. V.Gailiaus pareiškimą dėl galimai nusikalstamų VSD direktoriaus pavaduotojo R.Vaišnoro veiksmų ir esą neteisėtų VSD operatyvinių veiksmų, kuriais kėsintasi į privatų V.Gailiaus ir jo šeimos gyvenimą.

Generalinės prokuratūros nutarime nedviprasmiškai sakoma, kad nė vienas V.Gailiaus nurodytas faktas nepasitvirtino. Šis nutarimas per reikiamą laiką nebuvo apskųstas teismui, todėl teisiniai ginčai dėl 2012 metų pabaigoje V.Gailiaus mestų kaltinimų Valstybės saugumo departamentui bei jo pareigūnams yra baigti.


Atkreiptinas dėmesys, kad V.Gailius per tą laiką, kol buvo nagrinėjamas jo pareiškimas, ne kartą viešai kaltino VSD ir jo pareigūnus „subūrus siautėjančią banditinę saugumiečių gaują“. Šie ir kiti panašūs kaltinimai Departamentui paprastai buvo pateikiami nepriekaištinga teisine kalba, todėl imtis teisinių veiksmų prieš tokios informacijos skleidėjus yra sudėtinga. Tačiau emocingi ir nepagrįsti pareiškimai padarė didžiulę žalą Departamento reputacijai, visuomenės pasitikėjimui VSD veikla ir pareigūnais.

VSD svarbu, kad visuomenė pasitikėtų institucijos veiklos tikslais ir metodais, nes Departamentas efektyviai savo funkcijas gali vykdyti tik tada, jei piliečiai sąmoningai teikia informaciją ir vykdo rekomendacijas dėl prevencinių priemonių. Pasitikėjimo Valstybės saugumo departamentu sunku tikėtis, kai nepagrįsti kaltinimai pateikiami buvusio aukšto teisėsaugos pareigūno ir valstybės politiko.
 
Apie Generalinės prokuratūros nutarimą VSD informavo Seimo Nacionalinio saugumo komitetą ir Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisiją.

 

Dėl 2013 m. VSD taikytų teismo sankcionuotų veiksmų
 
 2014.02.17

Kiekvienais metais Valstybės saugumo departamentas teikia dviejų tipų ataskaitas – viena jų yra įslaptinta, skirta Departamento parlamentinę priežiūrą vykdančiam komitetui, o kita yra vieša, skirta visuomenei. Piliečius ypač domina Valstybės saugumo departamento slaptoji žvalgybinė ir kontržvalgybinė veiklos pusė. Departamento manymu, dalies duomenų apie VSD slaptą veiklą paskelbimas leistų susidaryti aiškesnį vaizdą apie Departamento veiklos pobūdį ir atliktų prevencinę funkciją.

Valstybė per Žvalgybos įstatymą suteikia galimybę žvalgybos institucijų, tarp jų ir Valstybės saugumo departamento, pareigūnams, pagal motyvuotą apygardos teismo nutartį, stebėti ir fiksuoti asmens susirašinėjimą ir kitokį susižinojimą; patekti į asmens būstą, kitokias patalpas ar automobilius; slapta paimti ar apžiūrėti dokumentus ir daiktus; gauti informaciją apie elektroninius ryšius bei stebėti bet kokias asmenų finansines operacijas.

Pernai Valstybės saugumo departamentas atliko 2201 tokį sankcionuotą veiksmą 1822 asmenų atžvilgiu. Asmenų ir teismo sankcionuotų veiksmų skaičiai yra skirtingi, nes kai kurių asmenų atžvilgiu buvo sankcionuoti keli veiksmai pagal skirtingus Žvalgybos įstatymo punktus.
Iš šių 1822 asmenų 872 yra Lietuvos Respublikos piliečiai, 905 – ne Lietuvos Respublikos piliečiai, 38 – juridiniai asmenys, 7 yra techniniai įrenginiai, kurių savininkas nežinomas.

Detali informacija apie VSD teismo sankcionuotus veiksmus pateikta Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui ir Prezidentūros nacionalinio saugumo grupei.

 


VSD rekomendacijos ketinantiems vykti į padidėjusios rizikos zonas
 
 2014.01.27

Valstybės saugumo departamentas teikia patarimų, kaip elgtis nelaimingo atsitikimo ar ekstremalios situacijos metu, kaip užtikrinti savo ir aplinkinių saugumą.

Valstybių sąrašas, į kurias vykstant reikia atkreipti dėmesį į kelionės saugumą, yra skelbiamas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos tinklalapyje. Su sąrašu galite susipažinti čia.

Sprogimas

Būkite atidūs masinio žmonių susibūrimo, pramogų ir pasilinksminimo vietose. Atkreipkite dėmesį į įtartinus žmones, daiktus, į bet kokias įtartinas smulkmenas. Praneškite apie įtartinus daiktus apsaugos ar teisėsaugos pareigūnams. Niekada neimkite iš nepažįstamų žmonių paketų ir krepšių, nepalikite savo bagažo be priežiūros. Nelieskite nežinomų asmenų paliktų daiktų.
Įvykus sprogimui, pasinaudokite priedanga. Jei jos nėra, kriskite ant žemės ir galvą prisidenkite rankomis. Vykdykite specialiųjų ir gelbėjimo tarnybų nurodymus. Pasitraukite iš pavojaus vietos ir perspėkite apie pavojų kitus. Stenkitės išlikti ramūs, nepanikuokite. Jei esate sužeistas, pirmiausia pasirūpinkite savimi, tada įvertinkite , ar galite padėti kitiems. Sprogimui įvykus pastate, nedelsdami išeikite iš jo. Visada žinokite, kur yra atsarginiai išėjimai, nesinaudokite liftu.

Ginkluotas užpuolimas

Suraskite priedangos vietą ir pasislėpkite. Bėgdami į priedangos vietą kuo labiau susigūžkite. Pasitraukite iš pavojaus vietos ir perspėkite apie pavojų kitus. Stenkitės likti ramūs, nepanikuokite. Jei esate sužeist
as, pirmiausia pasirūpinkite savimi, tada įvertinkite, ar galite padėti kitiems. Vykdykite specialiųjų ir gelbėjimo tarnybų nurodymus.

Įkaitų paėmimas

Pasistenkite likti ramūs, susitaikykite su situacija ir būkite pasiruošę laukti. Neprovokuokite įkaitų paėmėjų savo veiksmais, kalbomis, nedemonstruokite priešiškumo. Su užpuolėjais bendraukite, jei negalite kontakto išvengti, vėliau galima užmegzti draugiškus pokalbius. Nesistenkite nuginkluoti užpuolėjų, vykdykite jų nurodymus. Jei yra sužeistųjų, praneškite apie tai užpuolėjams.
Specialiosioms tarnyboms atliekant šturmo veiksmus, raskite priedangą arba atsigulkite, rankomis užsidenkite galvą ir nejudėkite. Pajutę cheminių medžiagų kvapą, užsidenkite nosį ir burną turimu rūbu. Vykdykite specialiųjų ir gelbėjimo tarnybų nurodymus.

Prieš kelionę patartina susižinoti valstybės, į kurią vyksite, Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos adresą ir kontaktinius duomenis. Juos rasite čia.

 


VSD pareigūnai susitiko su LTOK vadovais
 
 2014.01.24

Valstybės saugumo departamento pareigūnai, bendradarbiaudami su institucijų, kurių atstovai ar delegacijos vyksta į 2014 metų žiemos Olimpines žaidynes Sočyje, šiandien susitiko su Lietuvos tautinio olimpinio komiteto ir olimpinės misijos vadovais.

VSD pareigūnai pateikė bendrą situacijos regione, į kurį vykstama, vertinimą, informavo apie galinčias kilti grėsmes ir būdus, kaip jų išvengti. Buvo kalbama apie tai, kaip elgtis ekstremalios situacijos ar nelaimingo atsitikimo atveju, kaip užtikrinti savo ir aplinkinių saugumą.
 

 

LRT radijo laidoje „Aktualijų studija“ išsakyti VSD komentarai terorizmo klausimais  
 2014.01.10


Šiuo metu teroristinio akto grėsmė Lietuvoje yra menka, tačiau, turint omenyje situaciją kitose šalyse, negalima teigti, kad ji yra nulinė. Įvairios Lietuvos institucijos – VSD, AOTD, policija, prokuratūra ir kitos turi veikti išvien, nepamiršdamos šios, tarsi neegzistuojančios problemos. Nes dažniausiai teroristiniai išpuoliai įvykdomi tada, kai jų nelaukiama ir nesitikima.

Valstybės saugumo departamentas daugiausia dėmesio skiria teroristinių aktų prevencijai Lietuvoje. Tokia yra kasdienė VSD veikla ir esminis uždavinys šioje srityje. Stebimi radikaliai nusiteikę asmenys, jų kontaktai, galimi ryšiai su nusikalstamomis grupuotėmis Lietuvoje ir užsienyje. Tokia Departamento veikla vyksta nuolat bendradarbiaujant su kitomis Lietuvos institucijomis ir tarnybomis. VSD, vykdydamas Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties nuostatas, per 2012 metus vien iš Migracijos departamento yra gavęs per 50 tūkstančių paklausimų, iš jų – beveik trim šimtams buvo pateiktos neigiamos išvados. Tai reiškia, kad tiek į Lietuvą atvykti ketinusių asmenų VSD pasirodė galintys patekti į rizikos grupes.

VSD surenka informaciją apie galimas grėsmes ir pateikia ją atitinkamoms institucijoms, tarkim, Migracijos departamentui, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai ar Generalinei prokuratūrai. Įvertinus surinktą medžiagą sprendžiama, kiek realios yra nurodytos grėsmės. Jei duomenų pakanka, sprendžiama, ar pradėti ikiteisminį tyrimą, ir galiausiai medžiaga gali būti atiduota teismui. Būtent taip yra nutikę Eglės Kusaitės byloje, kurioje šiuo metu laukiama galutinio teismo nuosprendžio.
Visą laidos įrašą galite rasti lrt.lt mediatekoje.

 

VSD pranešimas
 
 2013.11.06

Valstybės saugumo departamentas primena, kad VSD nevykdo ikiteisminio tyrimo funkcijų ir jokių veiksmų ikiteisminiame tyrime dėl slaptos informacijos atskleidimo neatliko ir neatlieka. Šį tyrimą Generalinė prokuratūra yra pavedusi atlikti Specialiųjų tyrimų tarnybai.

 

VSD pranešimas
 
 2013.11.06

Valstybės saugumo departamentas informuoja, kad Departamento direktoriaus pavaduotojas Romualdas Vaišnoras, reaguodamas į žiniasklaidoje pastaruoju metu pasirodžiusius kaltinimus dėl galimo jo viešų ir privačių interesų konflikto, savo iniciatyva kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją.  R.Vaišnoras prašo įvertinti kreipimesi išdėstytą informaciją pagal Komisijos kompetenciją.

 

VSD pranešimas
 
 2013.11.05

Pastaruoju metu žiniasklaidoje pasirodant įvairioms insinuacijoms apie galbūt neteisėtą VSD direktoriaus pavaduotojo Romualdo Vaišnoro gyvenamojo būsto nuomą, Valstybės saugumo departamentas primena, kad VSD generalinio direktoriaus pavaduotoju R. Vaišnoras pradėjo dirbti nuo 2009 metų rugsėjo vidurio. Dirbdamas šiose pareigose R.Vaišnoras vienintelio savo šeimos būsto nenuomojo ir nenuomoja.

Savo šeimos namą jis buvo išnuomojęs nuo 2008 metų vasaros iki 2009 metų vasaros, kai dirbo Lietuvos Respublikos nuolatinėje atstovybėje prie NATO.

Šeimos būstas buvo išnuomotas pagal tuo metu galiojusias rinkos kainas, o sandoris deklaruotas nustatyta tvarka, visi mokesčiai sumokėti.

 

VSD kreipėsi į Generalinę prokuratūrą
 
 2013.10.31

Valstybės saugumo departamentas informuoja, kad 2013 m. spalio 31 d. perdavė Lietuvos Respublikos  Prezidentūrai,  Lietuvos Respublikos Seimui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai raštą, kuriame buvo pateikta informacija, sudaranti Lietuvos Respublikos valstybės paslaptį. 

Tą pačią dieną žiniasklaidoje buvo pradėta viešinti informacija pateikiant nuorodą į VSD raštą. Valstybės saugumo departamentas, manydamas, kad gali būti neteisėto informacijos atskleidimo požymių, kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą prašydamas organizuoti ikiteisminį tyrimą.
 

 

VSD patikslina informaciją
 
 2013.10.30

Valstybės saugumo departamentas patikslina šiandien žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją apie VSD pastatų komplekso statybos Pilaitėje kainas.

Primename, kad VSD komplekso statybų projektui 2004 metais pritarė Valstybės gynimo taryba. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas 2006, 2008 ir 2010 metais vertino ir savo nutarimais siūlė skirti reikiamą finansavimą statybų projektui. Valstybės saugumo departamentas savo ruožtu NSGK teikė detalią panaudotų lėšų ataskaitą ir galimus VSD komplekso pabaigimo variantus.

2008 metais Valstybės kontrolė atliko VSD pastatų komplekso statybos darbų, kainavusių 80 milijonų, auditą ir pažeidimų nenustatė. Ši ataskaita 2008 metais buvo pateikta Seimo NSGK. Šiais metais Valstybės kontrolė audituoja statybos darbus, atliktus 2008–2013 metais.

VSD informuoja, kad šios dienos žiniasklaidoje skelbiamos netikslios investicijų sumos. Iki šios dienos VSD komplekse padaryta darbų už 123,8 milijonų litų. 2014–2017 metais investavus apie 60,2 milijonų litų, pastatas galės būti pripažintas tinkamu naudoti ir pradėtas eksploatuoti.

278 milijonus galėtų siekti bendra ir galutinė viso projekto suma įskaičiuojant naujausią informacinių technologijų, archyvavimo įrangą, apsaugos sistemas, baldus ir pan.

VSD komplekso pastatų vieno kvadratinio metro kaina nesiskiria nuo tokių pastatų kaip naujojo Generalinės prokuratūros, Vilniaus miesto savivaldybės ar TEO būstinės kainų net atsižvelgiant į tai, kad VSD pastatui yra taikomi NATO reglamentuoti specialūs saugumo reikalavimai.
 

 

Dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimų
 
 2013.09.24
Valstybės saugumo departamentas gavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, kurios buvo priimtos išnagrinėjus pareiškėjų Vitalijaus Gailiaus ir Vytauto Giržado prašymus.

Abiejose nutartyse Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, be kita ko, konstatavo, kad Valstybės saugumo departamentas tyrimus poligrafu pareiškėjų atžvilgiu atliko vykdydamas Generalinės prokuratūros pavedimą ir gavęs pareiškėjų sutikimus tikrinti juos poligrafu.

Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad visi Valstybės saugumo departamento veiksmai susiję su tyrimais poligrafu buvo atlikti teisėtai ir tinkamo subjekto.

Valstybės saugumo departamentas pažymi, kad tyrimo poligrafu gauta informacija buvo saugoma ir naudojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos poligrafo naudojimo ir Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymų nustatyta tvarka. 

   
 

Dėl informacinių provokacijų
 
 2013.08.01

Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas 2012 metų viešoje veiklos ataskaitoje įspėjo ir dar kartą atkreipia visuomenės dėmesį į tai, kad informacinės operacijos yra integrali užsienio valstybių užsienio politikos dalis. Įvairių valstybių žvalgybos tarnybos turi technines galimybes nesankcionuotai rinkti informaciją telekomunikacijų tinklais, įskaitant ir elektroninę komunikaciją.

Šiuo metu Valstybės saugumo departamentas, reaguodamas į faktą, renka žvalgybinę informaciją siekiant išsiaiškinti galimus pažeidumus.
 

 

VSD 2012 metų veiklos ataskaita visuomenei 
 
 2013.06.07

Valstybės saugumo departamento metinė veiklos ataskaita visuomenei yra dokumentas, leidžiantis susidaryti aiškesnį vaizdą apie Departamento veiklos principus, darbo kryptis, atliekamus vertinimus bei VSD nustatytas grėsmes Lietuvos nacionaliniam saugumui. Tikimės, kad ataskaitoje pateikta informacija leis objektyviau vertinti VSD vaidmenį nacionalinio saugumo užtikrinimo sistemoje ir skatins piliečių pasitikėjimą institucija. Kasmet skelbti ataskaitą visuomenei numato 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Žvalgybos įstatymas. 

Ataskaitos tekstą skaitykite čia.
 

 

VSD Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui pristatė 2012 metų Departamento veiklos ataskaitos visuomenei projektą 
 
 2013.06.06

Šiandien Valstybės saugumo departamentas pristatė Departamento 2012 metų veiklos ataskaitos visuomenei projektą parlamentinę priežiūrą vykdančiai institucijai – Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui. Atsižvelgęs į NSGK narių pateiktas pastabas, Valstybės saugumo departamentas metinę veiklos ataskaitą visuomenei paskelbs artimiausiu metu.
 

 

VSD Vyriausybės nariams pristatė grėsmes nacionaliniam saugumui 
 2013.06.05


Šiandien uždaro išvažiuojamojo Vyriausybės posėdžio metu Valstybės saugumo departamentas kabineto nariams pristatė grėsmių nacionaliniam saugumui žvalgybinį vertinimą.

Posėdžio metu buvo aptartos šalies energetikos, ekonomikos, informacinio ir regioninio saugumo problemos bei užsienio šalių saugumo ir žvalgybos tarnybų keliamos grėsmės. Vyriausybės nariams buvo pateikta informacija apie grėsmes ir rizikos veiksnius Lietuvai pirmininkaujant ES tarybai.
 

 

Iškilmingai paminėtos VSD įkūrimo 80-osios metinės
 2013.05.30


Birželio 1-ąją Valstybės saugumo departamentas mini institucijos įkūrimo 1933 metais aštuoniasdešimtmetį.   Šia proga Departamento delegacija pagerbė tarpukario Lietuvos saugumo departamento direktoriaus Augustino Povilaičio atminimą ir padėjo gėlių prie bareljefo ant namo Kauno Žaliakalnyje, kuriame iki sovietų okupacijos gyveno VSD vadovas.

Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje Kaune VSD įkūrimo jubiliejui paminėti buvo eksponuojami Lietuvos centriniame valstybės archyve rasti istoriniai dokumentai apie Valstybės saugumo departamento įkūrimą ir veiklą.

Ten pat vyko vieša konferencija-diskusija „Valstybės saugumo departamentas 1933–2013 metais. Žvalgybos ir saugumo tarnybos vieta Valstybės sąrangoje“. Konferencijoje dalyvavo Seimo narys istorikas Arvydas Anušauskas, istorikas docentas Algirdas Jakubčionis, vyriausiasis Lietuvos archyvaras Ramojus Kraujelis, Lietuvos centrinio valstybės archyvo direktorius Dalius Žižys,  signataras Saulius Pečeliūnas, buvęs VSD vadovas Mečys Laurinkus ir VSD direktorius Gediminas Grina.

Buvo diskutuojama apie Lietuvos žvalgybos atsiradimą 1918 metais ir pirmuosius žingsnius sudėtingu istoriniu laikotarpiu, saugumo policijos raidą, 1933 metų Vidaus reikalų ministerijos reformą, kai buvo įkurtas Valstybės saugumo departamentas, Departamento sunaikinimą sovietų okupacijos pradžioje. Buvęs VSD direktorius Mečys Laurinkus priminė, kaip VSD buvo atkurtas atgavus Nepriklausomybę 1990-aisiais, ilgametis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Saulius Pečeliūnas kalbėjo apie saugumo institucijos parlamentinės priežiūros ypatumus. Diskusiją baigė dabartinis Departamento direktorius Gediminas Grina, jis apibūdino dabartinį VSD statusą, 2013 metais įsigaliojus naujam Žvalgybos įstatymui.

Valstybės saugumo departamento jubiliejaus minėjimas buvo tęsiamas Kauno įgulos karininkų ramovėje, kur oficialiosios dalies metu už pavyzdingą tarnybą pasižymėjimo ženklais buvo apdovanoti žvalgybos pareigūnai.

     

 

VSD Seimo NSGK pristatė 2012 metų veiklos ataskaitą
 2013.04.17


Įsigaliojus naujam Žvalgybos įstatymui, Valstybės saugumo departamentas šiandien pristatė Departamento 2012 metų veiklos ataskaitą parlamentinę priežiūrą vykdančiai institucijai – Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui.

VSD 2012 metų veiklos ataskaitoje NSGK pateikta detali informacija apie Departamento veiklą žvalgybos, kontržvalgybos, konstitucinio saugumo užtikrinimo, įslaptintos informacijos apsaugos srityse. Komiteto nariams buvo pristatytos Valstybės saugumo departamento žvalgybos ir kontržvalgybos galimybės, taip pat artimiausio laikotarpio Departamento prioritetinės veiklos kryptys. Seimo komitetui buvo pateikta informacija apie VSD skirtų resursų panaudojimą, jų atitikimą keliamiems uždaviniams ir planuojamą poreikį.

Valstybės saugumo departamento metinė ataskaita yra svarbus dokumentas, leidžiantis VSD priežiūrą vykdančioms institucijoms aktyviai koreguoti Departamento veiklą ir formuluoti nacionalinį saugumą užtikrinančias darbo gaires.  
   

 

VSD atstovai susitiko su naujos sudėties Seimo NSGK nariais 
 2013.02.20


 2013 metų vasario 19 dieną VSD atstovai dalyvavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto surengtame posėdyje, kuriame Komiteto nariai išklausė Valstybės saugumo departamento informaciją apie VSD veiklos organizavimo principus nuo šių metų pradžios įsigaliojus naujos redakcijos žvalgybos įstatymui. Naujos kadencijos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete yra pasikeitusi daugiau nei pusė narių, todėl susitikime buvo kalbama ir apie tai, kas Valstybės saugumo departamentui formuoja užduotis, kam ir kaip yra teikiama žvalgybos informacija. NSGK nariai domėjosi, kaip vyksta poįstatyminių aktų, kurie užtikrintų efektyviausią Valstybės saugumo departamento veiklą, rengimas. Susitikimo metu VSD atstovai Komiteto nariams pristatė artimiausio laikotarpio prioritetines veiklos kryptis, taip pat poreikius, būtinus VSD keliamoms užduotims vykdyti.
     

 

Valstybės saugumo departamentas pradėjo dirbti pagal naują Žvalgybos įstatymą
 2013.01.02


Nuo 2013 metų sausio 1-osios dienos įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymas. Jis numato, kad žvalgybą Lietuvos Respublikoje vykdo dvi institucijos – Valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos. Lietuvos žvalgybos institucijos yra ir NATO žvalgybos sistemos dalis.

Užsienio valstybės nuosekliai plėtoja ir modernizuoja žvalgybos struktūrų veiklą, kasmet didina jų finansavimą. Tai buvo ir yra rimtas iššūkis mūsų Valstybei bei jos nacionaliniam saugumui. Valstybės dėmesys nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms liudija nacionalinio saugumo interesų suvokimą ir valstybinės sąmonės brandą. Atsakas į naujausius Lietuvos saugumo aplinkos pokyčius buvo Valstybės gynimo tarybos patvirtinta Žvalgybos kontrolės ir koordinavimo stiprinimo koncepcija, duodanti pradžią naujam nacionalinės žvalgybos sistemos raidos etapui. Galutinis šio VGT sprendimo įgyvendinimo etapas buvo 2012 m. spalio 17 d. Seime priimtas naujos redakcijos Žvalgybos įstatymas, kuris buvo ypač nuosekliai ir konceptualiai išnagrinėtas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete.

Naujasis Žvalgybos įstatymas iš esmės naujai peržiūri žvalgybos institucijų vykdomą veiklą. Juo detalizuojama kontržvalgybos ir žvalgybos samprata, apibrėžiama šių veiklų tikslai bei principai.

Žvalgybos įstatyme išsamiai reglamentuota žvalgybos institucijų kontrolė, nustatytas tokios kontrolės modelis ir mastas. Pagrindinis žvalgybos institucijų veiklos koordinatorius yra Valstybės gynimo taryba, o kontrolės vykdytojai – Lietuvos Respublikos Seimas, Vyriausybė ir Seimo kontrolierius. Žvalgybos įstatymas detalizuoja ir vyriausybinę kontrolę, kuri iki šiol nebuvo nustatyta. Įstatymu pirmą kartą aiškiai išdėstyta užduočių žvalgybos institucijoms formavimo ir atsiskaitymo už jų įgyvendinimą tvarka.

Įstatymu detaliai reglamentuojama žvalgybos informacijos rinkimo tvarka ir būdai, šios informacijos panaudojimas, apsauga, atsakomybė už jos neteisėtą panaudojimą. Pažymėtina, kad žvalgyba ir kontržvalgyba atribojama nuo baudžiamojo persekiojimo ir nusikalstamų veikų išaiškinimo. Žvalgybos įstatyme nurodyta, kad bet kokia žvalgybos institucijų veikla, kuria gali būti suvaržomos piliečio konstitucinės teisės ir laisvės, privalo būti sankcionuojama motyvuota apygardos teismo nutartimi. Nuo šių metų sausio 1-osios dienos nustatoma nauja sankcijų išdavimo žvalgybos institucijoms tvarka.

Taip pat šiuo įstatymu VSD ir AOTD pareigūnams yra įvedami nauji, tik žvalgybos pareigūnams privalomi reikalavimai, draudimai ir apribojimai, kokių neturi nė viena kita Lietuvos valstybės tarnyba. Pavyzdžiui, žvalgybos pareigūnų darbo laikas yra nenormuojamas (nėra viršvalandžių – tai kompensuojama naujai sukurta darbo užmokesčio sistema), drausminiams nusižengimams netaikoma senatis, išvykti į užsienį galima tik vadovo sutikimu ir tai ne į visas valstybės. Žvalgybos pareigūnai negali dalyvauti politinių partijų ir organizacijų, asociacijų ir kitų nepolitinių susivienijimų veikloje, kurti profsąjungų, piketuoti, užsiiminėti bet kokia veikla (nuo žemės ūkio iki sandorių vertybiniais popieriais ar kitu darbu laisvu nuo tarnybos metu) iš kurios būtų gaunama papildomų pajamų ir kt.

Tokiu būdu siekiama, kad žvalgybos pareigūnai būtų nešališki, visus savo sugebėjimus ir energiją skirtų tik tarnybinei veiklai – valstybės interesų ir jos piliečių saugumui užtikrinti. Šiomis nuostatomis taip pat siekiama, kad žvalgai būtų ne tik nepriekaištingos reputacijos asmenys, bet ir kompetentingi, lojalūs ir ištikimi Lietuvos valstybei pareigūnai. Naujuoju Žvalgybos įstatymu sukuriama skaidri žvalgybos pareigūnų atlyginimo nustatymo sistema, kurios tikslas – žvalgybos pareigūno tarnybą grįsti kompetencija, o ne karjera, bet kartu žvalgybos institucijos – taigi ir pati Valstybė – turi išsaugoti ir apsaugoti savo darbuotojus. Naujuoju žvalgybos įstatymu yra suvienodinta darbo užmokesčio sistema visiems žvalgybos pareigūnams.

Žvalgybos įstatyme numatyta daugiau esminių pakeitimų. Sutvarkytas įstatyminis pagrindas įslaptintos informacijos kontrolei Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse. Šiuo klausimu paskirstyti įgaliojimai tarp VSD ir AOTD. Nuo Valstybės saugumo departamento atskiriama ryšius prižiūrinti tarnyba – Vyriausybinių ryšių centras. Įstatymu išsprendžiama nemažai įsisenėjusių problemų, kurios buvo susijusios su nebūdingomis žvalgybos institucijai funkcijomis. Tarp jų paminėtini finansinių nusikaltimų tyrimai, dalyvavimas šalies ūkinių reikalų tvarkyme, šeimyninių ginčų sprendimai ir panašiai. Žvalgybos įstatymu galutinai įtvirtintas Valstybės saugumo departamento kaip nepolitinės institucijos statusas.
 

 

 

 
© 2009 metai