Auga rizika povandeninei infrastruktūrai Baltijos jūroje

Nuo 2023 m. Baltijos jūroje fiksuoti jau du atvejai, kai jūros dugnu besidriekiančią infrastruktūrą pažeidė Kinijos kompanijų laivai. 2023 m. spalį buvo pažeistas dujotiekis „Balticconnector“ ir keli telekomunikacijų kabeliai, o 2024 m. lapkritį – telekomunikacijų kabeliai, jungiantys Lietuvą su Švedija ir Suomiją su Vokietija. Abiem atvejais infrastruktūrą pažeidusių laivų – „Newnew Polar Bear“ ir „Yi Peng 3“ – įgulos delsė prisiimti atsakomybę. Pasikartojantys incidentai ir laivų elgsena Baltijos jūroje atspindi tiek laivų įgulų, tiek juos valdančių Kinijos kompanijų aplaidų požiūrį į saugią laivybą.

Incidentų riziką Baltijos jūroje didina ir augantis iš Rusijos jūrų uostų kursuojančių Rusijos „šešėliniam laivynui“ priskiriamų tanklaivių skaičius. 2024 m. gruodžio 25 d. infrastruktūrą Baltijos jūroje ir elektros jungtį „EstLink 2“ pažeidė Rusijos „šešėliniam laivynui“ priskiriamas tanklaivis „Eagle S“. Baltijos jūra – itin svarbus maršrutas Rusijos „šešėliniam laivynui“. Šiam laivynui priskiriami laivai yra prastos techninės būklės, jų įgulos pasižymi menkesne patirtimi ir žemesne kompetencija, yra potencialus Rusijos žvalgybos tarnybų taikinys.

Beveik neabejotina, kad artimoje perspektyvoje Baltijos jūroje padaugės Rusijai draugiškų šalių, taip pat ir Kinijos, laivų. Tikėtina, kad intensyvėjant trečiųjų šalių laivybai Baltijos jūroje didės netyčinių infrastruktūros pažeidimų rizika dėl jų neatsakingo požiūrio į laivybą ir kai kuriais atvejais įgulų kompetencijos stokos.

Kinijai priklausantis birių krovinių laivas „Yi Peng 3“, pažeidęs du telekomunikacijų kabelius, iš incidentų vietų pasišalino. EPA / Scanpix nuotrauka

Neatmestina, kad Baltijos jūros infrastruktūra taps ir tyčinių atakų taikiniu. Baltijos jūros infrastruktūra sulaukia nuolatinio Rusijos dėmesio. Rusijos žvalgybos tarnybos infrastruktūros stebėjimui ir žvalgybai pasitelkia ir civilinius laivus – prisidengia komercine laivyba ar moksliniais tyrimais. Rusijos laivų netipiški manevrai fiksuojami virš povandeninės infrastruktūros, be to, jie pastebimi ir prie energetikos objektų, esančių Baltijos jūroje, pavyzdžiui, vėjo elektrinių parkų.