Turinys
Rusijos ir Baltarusijos subjektai bando išlaikyti ryšius su jiems lojaliais Lietuvoje veikiančių įmonių atstovais
Rusija paprastai siekia paveikti kitos šalies sprendimus ar poziciją, taikydama politines, ekonomines priemones ar pasitelkdama verslo ryšius. Rusijos institucijos kiekvieną konkrečią šalį ir savo galimybes įtakai daryti vertina atskirai. Pagrindinis jų tikslas – identifikuoti silpniausias kitos šalies vietas ar esamus svertus, kuriais galėtų pasinaudoti. Lietuva pakankamai atspari bei nepriklausoma ir ją paveikti Rusijos galimybės ribotos, todėl Maskva vertina, kokius svertus vis dar galėtų panaudoti.
Rusijai išlieka aktualus prekių ir gamtinių dujų tranzitas per Lietuvą į Kaliningrado sritį. Neatmestina, kad, esant politinei valiai, Kaliningrado tranzitą Rusija išnaudotų įvairioms provokacijoms; pavyzdžiui, siekdama apkaltinti Lietuvą vykdant Kaliningrado srities blokadą.
Vertindamos Baltijos valstybių pažeidžiamas vietas, Rusijos institucijos atlieka ir viešųjų informacijos šaltinių analizę. Pavyzdžiui, Baltijos valstybėms ruošiantis elektros sistemų sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais, Rusijos institucijos labai atidžiai stebėjo viešąją Baltijos šalių valdžios institucijų ir energetikos kompanijų vadovų komunikaciją, analizavo Lietuvos viešosios informacijos portaluose publikuojamą medžiagą apie pasiruošimo sinchronizacijai eigą, trikdžius, visuomenės nuotaikas. Vienas iš tikslų buvo ieškoti nesutarimų tarp Baltijos valstybių, juos aštrinti siekiant sutrikdyti sėkmingą sinchronizacijos projekto įgyvendinimą, kvestionuoti Baltijos šalių energetinį saugumą.
Rusijai aktualūs išlieka ir verslo ryšiai Lietuvoje. Rusijos subjektai iki šiol nori išlaikyti Lietuvoje turėtus verslo ryšius ar kurti naujus, kuriuos galėtų panaudoti įtakai didinti, atskiriems pelningiems verslo sandoriams sudaryti, tarptautinėms sankcijoms apeiti ar lobizmui. Jie labiausiai pasitiki asmenimis, su kuriais yra užmezgę ilgamečius, lojalumu grįstus ryšius. Kita strategija – pasitelkti įtakingų ryšių Rusijoje turinčius Rusijos Federacijos piliečius, kurie vystytų verslą Lietuvoje. Tokios įmonės, neatmestina, naudojamos ir priešiškų šalių žvalgybos tarnybų priedangai.
Vienas iš pavyzdžių – energetikos sektoriuje veikiančios UAB „Gazimpeksas“ situacija. Įmonei vadovavo ir jos akcijas faktiškai valdė Rusijos Federacijos pilietis Nikolajus Jelisejevas. Jis yra dirbęs Rusijos prezidento reikalų aprūpinimo valdyboje, buvo ilgametis „Gazprom“ ir „Rosneft“ valdomų bendrovių darbuotojas. „Gazimpeksas“ siekė sudaryti sandorius su strategiškai svarbiomis įmonėmis Lietuvoje, siūlė joms įvairias energijos išteklių tiekimo schemas, kurias, labai tikėtina, būtų išnaudojusios Rusijos kompanijos. Žvalgybai įvertinus, kad Jelisejevo buvimas Lietuvoje nesuderinamas su nacionalinio saugumo interesais, jo veikla Lietuvoje buvo apribota.
Rusijos sąjungininkė Baltarusija taip pat turi savų interesų. Pastaraisiais metais šalis demonstruoja norą atkurti ekonominį bendradarbiavimą su Lietuva – ypač kalio trąšų eksportą per Klaipėdos jūrų uostą. Baltarusijos institucijų atstovai vykdo aktyvią lobistinę veiklą ir siekia, kad Lietuva ir kitos ES šalys keistų savo poziciją dėl tarptautinių sankcijų baltarusiškoms trąšoms. Labai tikėtina, kad Baltarusija tikisi susigrąžinti galimybes eksportuoti per Lietuvą kalio trąšas, todėl kalio gamintoja „Belaruskalij“ ir jos atstovai iki šiol stengiasi išlaikyti verslo ryšius Lietuvoje. Beveik neabejotina, kad Baltarusija manipuliuos tvirtindama, jog nutraukusi verslo ryšius Lietuva patirs didelę žalą.
Vienas iškalbingiausių viešų Baltarusijos raginimų Lietuvai apsvarstyti ekonominių santykių atkūrimą – Baltarusijos užsienio reikalų ministro Maksimo Ryženkovo pasisakymas, Baltarusijos spaudoje publikuotas 2024 m. rugsėjį. Straipsnyje Ryženkovas ragino Lietuvą atkurti anksčiau turėtus ekonominius santykius, grįžti prie esą konstruktyvaus bendradarbiavimo. Argumentuota, kad tai esą būtų naudinga Lietuvai – neva ekonominių saitų su Baltarusija mažinimas daro labai didelę žalą Lietuvos ekonomikai.
Žvalgybos vertinimu, baltarusiškų trąšų ir kitos produkcijos eksporto per Lietuvą atnaujinimas keltų grėsmę nacionalinio saugumo interesams. Lietuvoje veikiančių įmonių sandorius su stambiomis Baltarusijos valstybinėmis įmonėmis Lukašenkos režimas, tikėtina, naudotų politiniais tikslais. Neatmestina, kad Baltarusijos verslo sandoriais Lietuvoje savo tikslams bandytų pasinaudoti ir Kremlius.
