Kinija padeda Rusijai tęsti karą prieš Ukrainą

Besitęsiantis karas Ukrainoje atitinka Pekino interesus, nes tai kelia iššūkių ES ir NATO valstybėms, nukreipia jų dėmesį, sekina resursus ir kursto vidinius nesutarimus. Pekinui naudinga remti Maskvą, nes šalis vienija priešprieša Vakarams, o sunkumai, su kuriais susiduria Rusija, verčia Kremlių priimti Kinijai palankias bendradarbiavimo sąlygas. Žvalgybos vertinimu, dabartinė Kinijos pozicija dėl paramos Rusijai remiasi nuostata, kad Putino režimui negalima leisti pralaimėti.

Invazijos pradžioje Kinijai kilo iššūkių ieškant balanso tarp partnerystės su Rusija ir ryšių su Vakarais, tačiau ji prisitaikė ir šiuo metu įgyvendina labiausiai jos strateginius interesus atitinkančią politiką. Pekinas visapusiškai remia Maskvą, tačiau slepia jautriausias bendradarbiavimo detales ir iš dalies išvengia antrinių sankcijų, o tarptautinėje erdvėje demonstruoja, kad yra neutralus ir suinteresuotas taikos derybomis.

Intensyvėja Kinijos ir Rusijos karinis bendradarbiavimas. Kinija tiekia Rusijos karo pramonei gyvybiškai reikalingos dvejopos paskirties įrangos ir technologijų, padedančių atkurti ir vystyti karinius pajėgumus. Tai leidžia Rusijai išlaikyti iniciatyvą fronte ir tęsti sekinimo karą. Užsitikrinusi Kinijos tiekimą, Rusija gali pati pasigaminti reikalingos ginkluotės, o Kinija, nors ir prisideda prie Rusijos karinių pajėgumų stiprinimo, išvengia kritikos ir sankcijų, su kuriomis susidurtų, jeigu atvirai tiektų ginkluotę Rusijai.

Beveik neabejotina, kad toks bendradarbiavimo modelis šiuo metu tenkina abi šalis. Rusija gauna jai reikalingos įrangos, o jos karo pramonė tampa atviresnė Kinijai. Dėl dešimtmečius augančių išlaidų gynybai ir intensyvių pastangų modernizuoti savo gynybos pramonę Kinija vis labiau geba savarankiškai pasigaminti pažangių naikintuvų, karinių laivų ir kitos reikiamos įrangos. Nepaisant to, Kinijos gynybos pramonė vis dar yra priklausoma nuo Rusijoje pagamintų variklių daugeliui Kinijos orlaivių. Pekiną taip pat domina kai kurios kitos su aukštosiomis karinėmis technologijomis susijusios sritys.

Kinijai išlieka svarbūs politiniai ir ekonominiai santykiai su Vakarais, todėl ji slepia ryšius su Rusijos karo pramone. Kinija formuoja įvaizdį, kad imasi kontroliuoti dalies privačių įmonių bendradarbiavimą su Rusijos karo pramone, tačiau, labai tikėtina, siekia užkardyti Kinija padeda Rusijai tęsti karą prieš Ukrainą KINIJA 37 tik tuos atvejus, kurie iškyla į viešumą ir kenkia jos tarptautinei reputacijai.

Kinija ir Rusija intensyviau prekiauja tarpusavyje, tai padeda Maskvai sušvelninti sankcijų poveikį ir palaikyti ekonomiką. Nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios prekybos apimtys tarp Kinijos ir Rusijos vidutiniškai auga 30 proc. per metus. Rusija iš Kinijos importuoja produkciją, kuri dėl sankcijų režimo tapo neprieinama šios šalies gyventojams ir pramonei – automobilius, pramonės ir žemės ūkio įrenginius, elektroniką. Didžiąją dalį Rusijos eksporto į Kiniją sudaro žaliavos ir žemės ūkio produkcija, kuriai tarptautinėse rinkose Kinija turi alternatyvų.

Intensyvėja ir šalių energetinis bendradarbiavimas, tai padeda Rusijai kompensuoti dėl sankcijų sumažėjusias pajamas, kurias ji gaudavo už prekybą energijos ištekliais. Nuo karo pradžios rusiškos naftos tiekimas Kinijai išaugo ketvirtadaliu. Rusija tapo pagrindine naftos tiekėja Kinijai, parduodanti žaliavą su specialiai jai taikoma nuolaida. Kinija kasmet maždaug 20 proc. didina ir rusiškų gamtinių dujų importą dujotiekiais bei plečia suskystintųjų dujų pervežimą Arktimi, kur yra investavusi į Rusijos projektus. Dabartinis bendradarbiavimo modelis yra palankus Kinijai, nes leidžia įsigyti energetikos žaliavų pigiau, plėsti savo interesus Arktyje ir verčia Rusiją prisiimti didesnius įsipareigojimus bendrai vystomuose projektuose.

Kinijos finansų institucijos padeda palaikyti Rusijos finansų sistemos stabilumą. Kinija integravo Rusijos bankus į savo sukurtą tarpbankinių atsiskaitymų sistemą CIPS, kuri bent iš dalies padeda Rusijai kompensuoti patiriamą žalą dėl jos atjungimo nuo SWIFT sistemos. Nuo karo pradžios reikšmingai išaugo juanio naudojimas vykdant dvišalius atsiskaitymus, taip pat maždaug ketvirtadalis Rusijos atsiskaitymų su trečiosiomis šalimis vykdoma per Kinijos bankus naudojant juanį.

Karo Ukrainoje kontekste Kinijos ir Rusijos politiniai ryšiai tampa vis labiau institucionalizuoti, tai sudaro sąlygas šalims plėsti ir stiprinti bendradarbiavimą. Nuo karo pradžios įvyko du Kinijos prezidento Xi Jinpingo ir Putino valstybių lygmens vizitai, lyderiai susitiko ir tarptautinių formatų paraštėse bei skelbė pareiškimus dėl santykių stiprinimo. Numatyta plėsti bendradarbiavimą saugumo, gynybos, transporto, finansų, prekybos, energetikos, technologijų, švietimo ir kt. srityse. Vis dažniau ir reguliariau vyksta susitikimai tarp žemesnės grandies valdžios institucijų atstovų, atsakingų už politikos įgyvendinimą. Šalys akivaizdžiai koordinuoja ir palaiko viena kitos interesus tarptautinėse organizacijose – JT, BRICS, Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijoje. Kinija suteikia tarptautinę platformą Rusijai ir savo organizuojamuose tarptautiniuose forumuose Pekine.

Labai tikėtina, kad artimoje perspektyvoje dabartiniai Kinijos vertinimai dėl karo Ukrainoje, kuriais remdamasi ji sprendžia dėl paramos Rusijai, nesikeis, todėl paramos teikimo taktika, pobūdis ir mastas išliks panašūs. Tai ne tik reikšmingai didins Rusijos galimybes tęsti karą, bet ir stiprins jos priklausomybę nuo Kinijos.