Afrikoje didėja nestabilumas ir trečiųjų šalių įtaka
Afrika susiduria su augančia perversmų, nestabilumo, ginkluotų konfliktų, socialinių neramumų ir teroristinių išpuolių rizika. Nestabilumas itin didėja Sahelio regione. Malyje, Burkina Fase ir Nigeryje tęsiasi radikalių islamistinių grupių atakos, tikėtina jų plėtra ir į kitas Vakarų Afrikos valstybes. Vakariečiams Sahelio regione kyla rizika būti pagrobtiems grupuočių, susijusių su „Al Qaeda“ (AQ) ir „Islamo valstybe“ (ISIL).
Sudane antrus metus vyksta plataus masto karas, sukėlęs didelę humanitarinę krizę – išaugo skurdas, bado rizika, o pabėgėlių skaičius 2024 m. antroje pusėje siekė 11,5 milijonų. Nepaisant humanitarinių padarinių ir įtakos regiono stabilumui, šis konfliktas sulaukia mažai tarptautinės bendruomenės dėmesio. Dviem karinėms frakcijoms kovojant dėl valdžios, konflikto pabaiga labai mažai tikėtina. Neatmestinas de facto šalies skilimas, o tai ne tik reiškia gilėjančią humanitarinę krizę, bet ir kelia papildomų nelegalios migracijos augimo rizikų Europai.
Afrika tampa svarbiu geopolitiniu veikėju dėl savo gamtinių išteklių, augančios rinkos ir užimamų pozicijų tarptautinėse organizacijose. Todėl globalios įtakos siekiančios šalys plečia ryšius Afrikoje. Pavyzdžiui, Kinija daug dėmesio skiria stabiliam ekonominiam bendradarbiavimui, investicijoms, prekybai ir ilgalaikei diplomatijai. Rusija stiprina įsitraukimą, siūlydama Afrikos valstybėms bendradarbiauti saugumo srityje. Ji vykdo pasiteisinusią mažų kaštų ir didelio poveikio strategiją – naudojasi nestabilumu, palaiko perversmus ir karinius režimus. Privačių karinių kompanijų veiklą perima Rusijos gynybos ministerijai pavaldus Afrikos korpusas. Taip pat Rusija aktyviai veikia informacinėje erdvėje, skleisdama dezinformaciją ir propagandą prieš „kolonijinius“ Vakarus, ir pateikia save kaip kovojančią už Afrikos valstybių suverenumą ir teisingesnę daugiapolio pasaulio tvarką. Tokiu būdu Rusija siekia sustiprinti savo pozicijas geopolitinės konfrontacijos su Vakarais kontekste, įgyti sąjungininkų ir sumažinti tarptautinę izoliaciją.
