Auga dirbtinio intelekto įtaka kibernetinio saugumo grėsmėms

Lietuvos valstybės institucijų darbuotojų tarnybos ir asmeniniais tikslais naudojamos informacinės sistemos išlieka Kinijos ir Rusijos žvalgybos tarnybų kibernetinių pajėgumų taikiniu. Kinijos ir Rusijos žvalgybos tarnybų valdomos kibernetinio šnipinėjimo grupuotės vykdo tęstinę šnipinėjimo veiklą ir bando įgyti naujų prieigų prie taikinių informacinių sistemų. Labai tikėtina, kad artimoje ir vidutinėje perspektyvose priešiškos valstybės išliks motyvuotos ir bandys perimti informaciją, naudodamos efektyvius kibernetinius įrankius, kuriems reikia mažai resursų.

Nors prieigą prie sistemų galima įgyti tik techninėmis priemonėmis, žmogiškasis faktorius vis dar išlieka didžiausiu organizacijų pažeidžiamumu, kurį išnaudoja priešiškos žvalgybos tarnybos. Manipuliuodamos žmonių emocijomis, jos įtikina informacinių sistemų naudotojus atlikti veiksmus, leidžiančius programišiams įgyti prieigą prie norimos informacijos arba sistemų, kuriose ši informacija valdoma. Naudodami įvairias psichologines priemones, programišiai siekia sukurti emocinį poveikį, sumažinantį žmonių dėmesingumą ir kritinį mąstymą.

Kinijos ir Rusijos žvalgybos tarnybos ne tik pačios ieško naujų metodų nelegalioms prieigoms įgyti ir vykdyti kenkėjišką veiklą, bet ir perima sėkmingas taktikas iš dažniausiai finansinės naudos siekiančių kriminalinio pasaulio programišių. Tai didina jų metodų spektrą ir apsunkina tyrėjų galimybes atskirti kenkėjišką veiklą vykdančius valstybinius veikėjus nuo kriminalinių programišių. Labai tikėtina, kad visi kibernetinėje erdvėje nelegalią veiklą vykdantys veikėjai aktyviai taikys tiek pasiteisinusius tradicinius kenkėjiškos kibernetinės veiklos modelius, tiek naujus metodus.

Labai tikėtina, kad vystomos naujos technologijos reikšmingai keis saugumo situaciją. Pavyzdžiui, daugėja galimybių DI panaudoti kibernetinėms atakoms: nuo teksto kūrimo ir pritaikymo konkrečiam asmeniui iki kenkėjiško programinio kodo kūrimo ir modifikavimo. DI taip pat mokomas identifikuoti IT sistemų pažeidžiamumus. DI įrankiai sukuria ir papildomų saugumo spragų. Neatmestina, kad DI panaudojimas kenkėjiškai veiklai artimoje perspektyvoje augs ne tik dėl platesnio šio įrankio taikymo visuomenėje, bet ir dėl naujų būdų panaudoti šią besivystančią technologiją kibernetinių atakų efektyvumui didinti.

Technologiniai pokyčiai sukuria naujų iššūkių prisiimant atsakomybę už kibernetinio saugumo užtikrinimą. Organizacijoms vis plačiau naudojant debesijos paslaugas, sudaroma saugumo iliuzija, grindžiama įsitikinimu, kad tik šių paslaugų teikėjai yra atsakingi už kibernetinį saugumą. Labai tikėtina, kad pačioms organizacijoms nesiimant priemonių aktyviai rūpintis tiek darbuotojų kibernetinio saugumo praktikų taikymu, tiek apsaugos priemonių, tokių kaip dvigubo atpažinimo sistema ir prieigos kontrolė, įgyvendinimu, debesijos paslaugų naudojimas sudarys papildomų galimybių kenkėjiškai veiklai vykdyti.

Priešiškų žvalgybos tarnybų koordinuojami programišiai, reaguodami į tai, kad organizacijos ėmė naudotis debesijos paslaugomis, taiko ne tik tradicinius, į vietinius tinklus orientuotus, įsilaužimo metodus, bet ieško ir debesijos infrastruktūros pažeidžiamumų. Pavyzdžiui, nustatyta, kad su Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba (SVR) siejama grupuotė APT29 ne tik kryptingai taikosi į nepakankamai apsaugotas debesijos paslaugų paskyras, bet ir geba įgyti prieigą prie debesijos paslaugų teikėjų infrastruktūros, taip įgydama ilgalaikę prieigą prie taikinio duomenų.