Rusija siekia diskredituoti Lietuvą ir vis dažniau ją kaltina istorijos perrašymu, neonacizmo propagavimu ir rusofobija

Rusija aktyviai vykdo konfrontacinę informacinę politiką, kuria siekia diskredituoti Lietuvą ir kitas Baltijos valstybes. Jos pagrindą sudaro kaltinimai Lietuvai perrašinėjant istoriją, palaikant nacistines idėjas ir vykdant rusofobija grįstą politiką. Žvalgybos vertinimu, įgyvendindamas tokią informacinę politiką, Kremlius siekia pakenkti Lietuvos įvaizdžiui tarptautinėje erdvėje, įtvirtinti Rusijos geopolitinius interesus regione pateisinantį naratyvą ir sukompromituoti Lietuvos rezistenciją sovietų režimui.

Lietuvą diskredituojančių naratyvų sklaidą užtikrina platus ir koordinuotas Rusijos propagandos priemonių tinklas, kurį sudaro valstybės kontroliuojama žiniasklaida, socialiniai tinklai ir prorusiškos naujienų svetainės. Žvalgybos vertinimu, propagandos ir dezinformacijos kampanijoms vykdyti Rusija aktyviausiai naudoja susirašinėjimo platformą „Telegram“. Propagandos sklaidai sustiprinti Rusijos informacinės politikos įgyvendintojai pasitelkia automatizuotų profilių (botų) ir vadinamųjų „trolių“ tinklus, tikslinę reklamą. Dezinformacijos kampanijoms vykdyti naudojamas jau pasiteisinęs modelis – priešiška žinutė paskelbiama mažai žinomoje interneto svetainėje ar socialinio tinklo paskyroje, o ja pasidalina daug sekėjų turintys „Telegram“ kanalai. Siekiant paveikti platesnę auditoriją, dezinformacija išverčiama į kitas kalbas. Tokio pobūdžio informacinė operacija buvo įgyvendinta 2024 m. gegužę – prorusiškuose „Telegram“ kanaluose išplatintas melagingas pranešimas apie neva 2024 m. gegužės 9 d. Lietuvoje sulaikytus du atvirai prieš NATO pasisakančius asmenis. Vėliau ši suklastota informacija pasirodė Rusijos naujienų portaluose ir prorusiškuose Lietuvos interneto puslapiuose.

Vienas iš kertinių prieš Lietuvą nukreiptos Rusijos informacinės politikos elementų yra siekis suformuoti Lietuvos, kaip vienos iš labiausiai rusofobiškų valstybių Europoje, įvaizdį. Pagrindinis šio naratyvo elementas yra tvirtinimas, kad Baltijos valstybių politinė valdžia etniniu pagrindu diskriminuoja rusakalbius ir siekia marginalizuoti bet kokios tautybės Rusiją palaikančius asmenis. Prilygindama tariamas rusofobijos apraiškas genocidui, Rusija siekia suformuoti požiūrį, kad tai, ką žydų tautybės asmenys patyrė per Antrąjį pasaulinį karą, šiais laikais Baltijos valstybėse patiria rusai. Žvalgybos vertinimu, kaltindama Lietuvą rusakalbių diskriminavimu, Rusija, tikėtina, siekia pritraukti tarptautinių žmogaus teisių organizacijų dėmesį ir valstybių, kuriose itin jautrūs etniniai, kultūriniai bei kalbiniai klausimai, paramą.

Spaudos konferencijose Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova kaltina Baltijos valstybes rusakalbių persekiojimu. *IMAGO / SNA / Scanpix nuotrauka*

Manipuliavimas istorine atmintimi yra svarbi Kremliaus konfrontacinės politikos dalis. Siekdamas įteisinti Rusijos interesus atitinkančią istorijos interpretaciją, Kremlius remia Lietuvą diskredituojančias istorijos politikos iniciatyvas. Jų tikslas yra skleisti idėją, kad Baltijos valstybės sistemiškai iškraipo Antrojo pasaulinio karo istoriją, skatina nacistines idėjas ir garbina su nacistiniu režimu bendradarbiavusius asmenis. Šį propagandos naratyvą paremia Rusijos vidaus auditorijai skirtas ir pastaruosius keletą metų įgyvendinamas Rusijos istorijos politikos federalinis projektas „Be senaties termino“. Jį vykdydamos su Kremliaus valdančiuoju režimu susijusios institucijos įgyvendina projektus, neva demaskuojančius istoriją perrašančias Baltijos valstybes.

2024 m. Rusijoje minint Europos valstybių sostinių išvadavimo iš nacistinės Vokietijos okupacijos 80-ąsias metines, Lietuvą ir Lietuvos antisovietinį pasipriešinimą diskredituojantiems projektams įgyvendinti skirta itin daug dėmesio. 2025 m. Antrojo pasaulinio karo pabaigos 80-ųjų metinių proga prieš Lietuvą ir kitas Baltijos valstybes nukreiptų Rusijos istorijos politikos bei propagandos iniciatyvų daugės.

Dirbtinio intelekto įrankiai naudojami kurti visuomenę klaidinantį turinį

Generatyvinio DI įrankiai – giluminės vaizdo, garso klastotės ir teksto generavimas – suteikia galimybių automatizuotai kurti skaitmeninę informaciją. Naudojant DI įrankius, turinys kuriamas greičiau, pigiau ir reikalauja mažiau žmogaus įsitraukimo, nei jį kuriant įprastais būdais.

Turiniui kurti skirti DI įrankiai savaime nėra laikomi grėsme, tačiau gali praplėsti dezinformacijos sklaidos galimybes, siekiant formuoti visuomenės nuomonę, diskredituoti politinę sistemą, skatinti nepasitikėjimą žiniasklaida ir rinkimais. Iki 2024 m. DI sugeneruoto turinio poveikis buvo nedidelis, tačiau labai tikėtina, kad technologijoms tobulėjant tokia dezinformacija taps paveikesnė ir pavojingesnė.

Giluminės vaizdo klastotės

Giluminių vaizdo klastočių (angl. deepfake) kūrimo įrankiais generuojami realybę iškreipiantys vaizdai, nuotraukos ir vaizdo įrašai. Juose imituojami politiniai veikėjai, besielgiantys neįprastai, pavyzdžiui, šmeižiantys kitus asmenis ar pritariantys savo programai nebūdingoms idėjoms. Šiuos įrankius lengva naudoti, galima nuslėpti kūrėjų tapatybes.

2024 m. kovą pasirodė suklastotas vaizdo įrašas, imituojantis „BBC News“ reportažą ir esą cituojantis „Bellingcat“. Jame skelbiama apie Valerijui Zalužnui sumokėtą didelę pinigų sumą, kad jis atsisakytų savo politinių ambicijų ir išvyktų iš Ukrainos.

Giluminės garso klastotės

Balso klastotės, kuriomis imituojamas šeimos narių ar žinomų žmonių balsas, beveik neturi jas išduodančių požymių, o galimas balso neatitikimas aiškinamas ryšio trukdžiais ar prasta garso kokybe. Dažniausiai balso klonavimas naudojamas skelbti realybės neatitinkantį turinį telefono skambučiais, radijo įrašais ir interviu.

Likus kelioms dienoms iki Slovakijos parlamento rinkimų, socialiniuose tinkluose paviešintas suklastotas garso įrašas, kuriame partijos „Progresyvioji Slovakija“ lyderis Michalis Šimečka ir žurnalistė esą diskutuoja, kaip galėtų suklastoti rinkėjų balsus.

Pokalbių botai ir teksto generavimas

DI sugeneruoti pokalbių botai, pavyzdžiui, „ChatGPT“, patogūs kuriant tekstus užsienio kalbomis ir pritaikant juos skirtingoms tikslinėms auditorijoms. Jie naudojami kurti netikrus socialinių tinklų įrašus, asmenų profilius ir legendas, įtraukti į virtualius pokalbius su socialinių tinklų botais.

Socialiniame tinkle „X“ botų paskyros, siejamos su Kinija, siekė paveikti 2024 m. JAV rinkimus, juose dar dalyvaujant Joe Bidenui. Skleista dezinformacija, menkinanti JAV dėl migracijos politikos, rasinės diskriminacijos ir kitais klausimais.