Didžiausią ekonominę ir energetinę grėsmę Lietuvai kelia Rusijos siekis išlaikyti Lietuvą energetiškai priklausomą ir išlaikyti kuo didesnę Lietuvai strategiškai svarbių ūkio sektorių kontrolę. Agresyvi Rusijos politika buvo ir išlieka didžiausias stimulas kurti ir vystyti Lietuvos ekonominio ir energetinio saugumo sistemą, stiprinant nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių ūkio sektorių ir įmonių apsaugą. Tačiau dėl augančios verslo globalizacijos Lietuva susiduria ir su naujomis grėsmėmis: besiformuojančia ekonomine priklausomybe nuo Kinijos, dvejopo naudojimo prekių kontrolės iššūkiais ir kitais ekonomikai ir energetikai pavojingais veiksniais.

Rusijos įtaka Lietuvos energetikai ir ekonomikai

V. Putino vadovaujamas Kremlius visuomet jautriai reaguoja į pokyčius energetikos rinkoje ir į bet kokį savo pozicijų silpnėjimą joje, nes:

  • Pajamos iš energetinio sektoriaus (energetinių išteklių gavybos ir eksporto) yra pagrindinis finansavimo šaltinis Rusijos valstybiniams projektams (tarp jų ir ginkluotųjų pajėgų modernizavimui) ir esminė priemonė palaikant vidaus politinį stabilumą.
  • Nepaisant Rusijos pastangų diversifikuoti eksportą, svarbiausia jos prekybos energetiniais resursais rinka net ir ilgalaikėje perspektyvoje išliks Europa. Dvišaliais santykiais su šios rinkos dalyviais Rusija  naudojasi kaip užsienio politikos tikslų įgyvendinimo ir geopolitinių interesų gynimo priemone.
  • Energetinis dominavimas posovietinėje erdvėje Rusijai sudaro pagrindą išlaikyti įtaką ir vystyti jos vadovaujamus integracinius susivienijimus. Konfliktinėse situacijose regiono šalių priklausomybę nuo Rusijos energetinių išteklių ir infrastruktūros Rusija gali panaudoti ir dažnai naudoja kaip vieną svarbiausių nekarinio poveikio priemonių.

Lietuvos energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos per praėjusį dešimtmetį reikšmingai sustiprino  narystė Europos Sąjungoje (ES). ES kuriama Energetinė sąjunga ir formuojama bendra energetikos politika trečiųjų šalių atžvilgiu sumažino Rusijos galimybes manipuliuoti skirtingais įvairių ES valstybių-narių interesais. Lietuvai įgyvendinus ES trečiąjį energetikos paketą Rusijos dujų tiekimo įmonė „Gazprom“ dar 2014 m. buvo priversta pasitraukti iš Lietuvos dujų kompanijų valdymo. Tų pačių metų pabaigoje pradėtas eksploatuoti suskystintų gamtinių dujų terminalas Klaipėdoje. 2015-2016 m. pradėjo veikti elektros jungtys su Lenkija ir Švedija, nors Baltijos valstybės kol kas dar išlieka posovietinių šalių elektros tinklų sistemoje IPS/UPS. Svarbus Lietuvos energetinės nepriklausomybės užtikrinimo instrumentas yra ir žalioji energetika. Nuosekliai mažindama iškastinio kuro naudojimą Lietuva mažina ir šio kuro importo iš Rusijos poreikį.

Nepaisant teigiamų pokyčių, Rusijos energetikos bendrovės ir toliau siekia aktyviai veikti Lietuvos rinkoje. Jos bando veikti per lojalius tarpininkus, kurie derina savo veiklą su Rusijos atstovais, teikia jiems aktualią informaciją apie pokyčius Baltijos šalių energetikos rinkose. Rusijos energetikos kompanijos siekia išsilaikyti Baltijos šalių rinkose, daryti įtaką įgyvendinant strategiškai svarbius projektus, taip pat ir Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais projektą. Siekdamos išlaikyti prekybos elektra regione apimtį Rusijos įmonės vykdo lobizmą ne tik Baltijos valstybių, bet ir ES institucijose.

Unsplash nuotr.

Didelę grėsmę Lietuvai kelia korporacijos „Rosatom“ faktiškai kontroliuojama Baltarusijos atominė elektrinė, kuriamos elektros prekybos schemos, kuriomis siekiama apeiti Lietuvos paskelbtą Baltarusijoje pagamintos elektros energijos boikotą. Elektrinės paleidimas buvo skubotas, daugelis svarbių bandymų atidėti pasidavus Baltarusijos politinės valdžios ir projekto vykdytojos „Rosatom“ spaudimui. Branduolinę saugą Baltarusijoje kontroliuojančios institucijos negali priimti sprendimų savarankiškai, naujos atominės elektrinės personalui trūksta kompetencijos, vyrauja prasta darbo kultūra. Informacija apie tikrąją padėtį slepiama net ir reaktoriui pradėjus veikti, todėl mažai tikėtina, kad Baltarusijos institucijos laiku pateiks patikimą informaciją galimos avarijos atveju. Be to, atominės elektrinės projektas naudojamas kaip įrankis Baltarusijos priklausomybei nuo Rusijos stiprinti. Korporacija „Rosatom“ yra branduolinio kuro tiekėja, o Baltarusijos institucijoms trūksta kompetencijos procesams elektrinėje kontroliuoti ir iškylančioms problemoms spręsti. Baltarusija neatmeta galimybės atsisakyti savarankiško jėgainės eksploatavimo ir paversti ją „Rosatom“ struktūros filialu.

Su Rusija susiję investuotojai reguliariai bando įsiskverbti ir į kitus strategiškai svarbius Lietuvos ūkio sektorius. Pastaruoju metu dažnėja bandymai investuoti į finansų sektoriuje veikiančias bendroves. Nustatyta atvejų, kai investuotojai į Lietuvos įmones tiesiogiai mėgino jas pasitelkti žvalgybinei veiklai Rusijos naudai.

2018 m. Rusijos investicijų holdingas  AFK „Sistema“ investavo į Lietuvos įmonę, užsiimančią aeroskenavimo ir kartografavimo veikla Lietuvoje bei kitose ES šalyse. Įmonės kartografinė ir kita geografinė informacija renkama sraigtasparniu ar bepiločiais orlaiviais. Surinkti aukštos kokybės vaizdo ir geografinės informacijos (kraštovaizdžio (landšafto) ir infrastruktūros apžiūros) duomenys skaitmenizuojami ir perkeliami į 3D kompiuterines simuliacijas. Labai tikėtina, kad investuojant į Lietuvos įmonę buvo siekiama užmaskuoti duomenų Rusijos ginkluotosioms pajėgoms rinkimą. AFK „Sistema“ kontroliuoja įmonių grupę „Kronštadt“, kuri Rusijos gynybos ministerijos užsakymu kuria elektroninių kartografinių duomenų sistemą, leidžiančią panaudoti kartografinius duomenis „realaus mūšio lauko“ simuliatoriams planuojant karinius veiksmus. Įvertinus šią informaciją priimtas sprendimas pripažinti investuotoją AFK „Sistema“ neatitinkančiu Lietuvos nacionalinio saugumo interesų.

Be to, Rusija nuosekliai vykdo protekcionistinę transporto politiką, neatitinkančią Lietuvos vežėjų interesų. Kremlius siekia nukreipti Rusijos įmonių krovinius iš Baltijos valstybių į Rusijos jūrų uostus, sumažinti geležinkelio krovinių tranzitą per Lietuvą, taip pat spaudžia Baltarusiją nukreipti savo krovinius į Rusijos jūrų uostus, nors tai nėra ekonomiškai pagrįsta. Išaugusi įtampa tarp ES valstybių ir Baltarusijos, tikėtina, artimiausioje perspektyvoje pastūmės Baltarusiją labiau bendradarbiauti su Rusija.

Panašios tendencijos stebimos ir pervežimų automobiliais srityje, Rusijai trikdant Lietuvos įmonių vykdomą tranzitinių krovinių pervežimą ir siekiant ilgainiui perimti visą nelietuviškos kilmės krovinių gabenimą. Tai Rusija daro taikydama daugiau administracinių reikalavimų Lietuvos autotransporto bendrovėms ir taip padidindama jų pervežimų kaštus. Rusijos pradėta naudoti vieninga skaitmeninė pervežimų kontrolės sistema, veikianti kariniams poreikiams sukurtos navigacinės sistemos GLONASS pagrindu, atveria dar daugiau galimybių rinkti detalią informaciją apie pervežimus, kuri gali būti panaudota pritaikant sankcijas ar proteguojant vietinio verslo interesus.

Strategiškai svarbių ūkio sektorių ir įmonių apsauga

Nors Rusijos ekonominis spaudimas ir toliau išlieka didžiausia šios srities grėsmė Lietuvai, augant verslo globalizacijai kyla naujo pobūdžio rizikos. Lietuvos ūkis vis dažniau patiria neigiamą Kinijos ekonominės politikos įtaką ir neskaidrių globalios ekonomikos žaidėjų keliamus pavojus. Lietuvos institucijoms reaguojant į visus šiuos išorės veiksnius formavosi ir evoliucionavo strategiškai svarbių ūkio sektorių ir įmonių apsaugos sistema, reglamentuota Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme (toliau – Įstatyme).

Įstatymas numato penkis strateginę reikšmę turinčius Lietuvos ūkio sektorius:

  • energetikos;
  • transporto;
  • informacinių technologijų ir telekomunikacijų, kitų aukštųjų technologijų;
  • finansų ir kredito;
  • karinės įrangos.

Į šiuos Lietuvos ūkio sektorius investuojantys trečiųjų šalių (nepriklausančių ES, NATO, Europos laisvosios prekybos asociacijai ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai) asmenys yra specialia tvarka tikrinami Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos (toliau – Komisijos), veikiančios prie Vyriausybės.

Kai kurios strategiškai reikšminguose ūkio sektoriuose veikiančios įmonės įtraukiamos į nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašus. Šioms įmonėms taikomi specialūs apsaugos reikalavimai, tikrinami ne tik potencialūs jų investuotojai, bet ir įmonių sudaromi esminiai verslo sandoriai. Be to, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės privalo parengti savo saugumo planus, kuriuose numatomos turto ir informacijos apsaugos, fizinio, kibernetinio ir personalo saugumo priemonės. Viena iš svarbiausių grėsmių šioms įmonėms yra užsienio žvalgybos ir saugumo tarnybų siekis perimti įmonių valdomą informaciją. Todėl Valstybės saugumo departamentas aktyviai bendradarbiauja su nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiomis įmonėmis joms rengiant ir įgyvendinant saugumo planus, vykdant personalo atranką ir ugdant darbuotojus, pajėgius laiku pastebėti ir užkardyti įmonių saugumui kylančias grėsmes ir rizikas.

Dvejopo naudojimo prekių kontrolė

Per Lietuvą vyksta dideli įvairių prekių eksporto srautai, kuriuos lemia šalies geografinė padėtis ir išvystyta infrastruktūra. Dalis eksportuojamos produkcijos gali būti pritaikyta ne tik įvairiose civilinės pramonės šakose, bet ir karinėms programoms: trečiųjų šalių karinės galios stiprinimui ar masinio naikinimo ginklų (branduolinių, cheminių ir biologinių ginklų bei jų paleidimo sistemų) kūrimui. Prekės, kurios naudojamos ir civilinėms, ir karinėms reikmėms, yra dvejopo naudojimo, todėl jų eksportas iš Lietuvos yra kontroliuojamas ir teisėtas tik gavus atitinkamą licenciją. Taip Lietuva vykdo tarptautinius įsipareigojimus veiksmingai kontroliuoti ir riboti strateginių prekių – karinės įrangos ir dvejopo naudojimo prekių – gabenimą per jos teritoriją.

Unsplash nuotr.

Strateginių prekių judėjimo kontrolė yra vienas iš tarptautinės teisės instrumentų, leidžiančių užkirsti kelią karinių technologijų ir įrangos panaudojimui vidaus represijoms, žmogaus teisių pažeidimams, agresijai tarptautiniu mastu arba tarptautinio nestabilumo didinimui. Per pastarąjį dešimtmetį šio instrumento aktualumas Lietuvoje smarkiai išaugo. Rusija, kuriai taikomos ES ribojamosios priemonės dėl agresijos Ukrainoje, ir kitos trečiosios šalys, kurioms taikomi tarptautiniai neplatinimo režimai, draudžiantys gauti ginklų, atitinkamos įrangos ir technologijų, siekia įvairiais būdais apeiti apribojimus, todėl ieško strateginių prekių judėjimo kontrolės sistemos silpnų vietų. Norėdamos nuslėpti trūkstamos įrangos ir technologijų įsigijimą trečiosios šalys neretai jas įsigyja netiesiogiai, per tarpines kitose valstybėse įkurtas bendroves. Gamintojai ar prekybos tarpininkai gali net neįtarti, kad jų gaminama ar perparduodama produkcija bus modifikuota ir panaudota karinėms reikmėms.

Svarbu ir tai, kad Lietuva patraukli savo pasiekimais aukštųjų technologijų srityje. Trečiosioms šalims, kurios įtariamos gaminančios masinio naikinimo ginklus ar vykdančios tokių ginklų programas, tam tikrose srityse trūksta gilesnių ekspertinių žinių ar sukurtų technologijų, prieinamų tik Vakarų valstybėse. Šiems trūkumams kompensuoti trečiosios šalys pasitelkia mokslo ir švietimo įstaigas, kuriomis prisidengdamos siekia įsigyti trūkstamų žinių ir technologijų, pritaikomų ne tik civiliniams tikslams, bet ir masinio naikinimo ginklų kūrimui. Su trečiosiomis šalimis, kuriose mokslo ir tyrimų įstaigos glaudžiai bendradarbiauja su kariniu sektoriumi, sudėtinga susitarti ir suvaldyti rizikas, kad iš Lietuvos importuotos technologijos nebūtų panaudotos karinėms reikmėms.

Valstybės saugumo departamentas dalyvauja kontroliuojant dvejopo naudojimo prekių ir technologijų judėjimą per Lietuvą ir iš Lietuvos ir padeda kitoms valstybės institucijoms užtikrinti, kad strateginių prekių gabenimas per Lietuvos teritoriją būtų veiksmingai ribojamas.