Prieš Lietuvą nukreipti tikslingi veiksmai

Grėsmes Lietuvos nacionaliniam – energetiniam, ekonominiam, socialiniam ir informaciniam – saugumui lemia mūsų šalies geografinė ir geopolitinė padėtis – regiono kaimynių šalių noras kontroliuoti ar daryti įtaką mūsų valstybės priimamiems sprendimams ir vykdomai politikai.

Užsienio šalių interesų įgyvendinimui Lietuvoje pasitelkiami tiek valstybiniai, tiek nevyriausybiniai dariniai, kurių finansavimas nuolat auga. Į prieš Lietuvą nukreiptas veiklas aktyviai įsitraukia priešiškos saugumo ir žvalgybos tarnybos, visapusiškai palaikomos savo šalių politinių institucijų.

Šiuo metu pagrindinę grėsmę kelia agresyvūs Rusijos Federacijos veiksmai, pažeidžiantys taikios tarptautinės politikos principus: Krymo aneksija, agresija prieš kaimynines valstybes, prie Lietuvos Respublikos sienų telkiama naujausia ginkluotė, puolamojo pobūdžio pratybos. Rusija savo politiniams tikslams pasiekti naudoja karines, ekonomines, energetines, informacines ir kitokio pobūdžio civilines priemones.

Kai kuriose Europos valstybėse didele grėsme tapo terorizmas. Lietuvoje nėra palankios terpės vystytis nei masiniams teroro išpuoliams, nei ekstremizmui, tačiau didelė tikimybė, kad mūsų šalis įvairiems teroristams gali tapti tranzitine.

Hibridinis karas

Pasaulyje vis labiau nyksta riba tarp karo ir taikos, tarp valstybių vykstantis konfliktas yra maskuojamas – tokiam konfliktui pasirenkiamos ne tik karinės, bet ir ekonominės, politinės, finansinės, informacinės ir kibernetinės priemonės. Tai laikoma hibridiniu karu (kitaip, modernioju karu).

Pastaraisiais metais Lietuvoje itin išaugo būtent kibernetinų ir informacinių atakų grėsmė.

Kibernetinių išpuolių ir kitų informacinių sistemų incidentų skaičius kasmet sparčiai auga. Nelegaliais veiksmais kibernetinėje erdvėje siekiama sutrikdyti svarbių informacinių infrastruktūrų funkcionavimą, nacionaliniam saugumui svarbių sektorių veiklą ar išgauti valstybės paslatį sudarančią informaciją. Kibernetinių išpuolių ir kitų informacinių sistemų incidentų skaičius kasmet sparčiai auga.

Be suintensyvėjusios  tradicinės ir moderniosios žvalgybos formų, Lietuvą vis labiau siekiama paveikti ir informaciniu karu, netikrų arba alternatyviųjų naujienų sklaida.

Rusijos vykdomo psichologinio informacinio karo tikslas yra skiepyti cinizmo idealogiją, kiršinti žmones ir teršti šalies informacinį lauką: skleidžiama karo propaganda, bandoma kraipyti Lietuvos istorinę atmintį, silpninti tautinę tapatybę ir pilietiškumą bei piliečių norą ginti savo valstybę. Vienas svarbiausių propagandos tikslų – menkinti nacionalinio saugumo interesus, skleisti nepasitikėjimą valstybės institucijomis, krašto apsaugos sistema, diskredituoti ES ir NATO, griauti visuomenės pasitikėjimą šiomis orgnizacijomis.

 

Grėsmių kontrolė

Grėsmės nuolat turi būti peržvelgiamos ir įvertinamos iš naujo – jos keliamos vieno konkretaus asmens ar užsienio valstybių jėgos – gali kisti ir kinta.

Siekiant informuoti apie Lietuvos valstybei ir jos piliečiams kylančias grėsmes bei skatinti piliečių domėjimąsi saugumo aktualijomis, Valstybės saugumo departamentas kasmet skelbia viešą grėsmių nacionaliniam Lietuvos saugumui vertinimą.

Nuo 2015 m. VSD savo parengtą dokumentą skelbia kartu su atitinkamu AOTD (Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie KAM) parengtu dokumentu.

 

Grėsmių vertinimai:

Bendras VSD ir AOTD 2016 metų grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas

National security threat assessment 2016

Bendras VSD ir AOTD 2015 metų grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas

Annual Threat Assesment 2015

Valstybės saugumo departamento 2014 metų grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas

Valstybės saugumo departamento 2013 metų grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas