Informacinę grėsmę Lietuvai kelia karo propaganda, karo ir neapykantos kurstymas, bandymai iškraipyti istorinę atmintį ir kitokia viešojoje erdvėje platinama informacija, kuria skatinamas nepasitikėjimas Lietuvos valstybe, jos institucijomis, santvarka ir gynyba, siekiama silpninti pilietiškumą, diskredituoti Lietuvos narystę NATO ir ES, daryti įtaką rinkimų procesams, partinei sistemai, paveikti kitų ES ir NATO valstybių narių visuomenes ir politikos formuotojus, siekiant Lietuvai nepalankių sprendimų.

Nors kai kuriais atvejais tokia informacija gali būti skleidžiama nevalstybinių subjektų, verslo interesams atstovaujančių organizacijų, dažniausiai sistemingos propagandos iniciatorės yra kitos valstybės, kurių užsienio politikos tikslai visiškai arba iš dalies prieštarauja Lietuvos ir jos sąjungininkių siekiams. Lietuvoje skleidžiamos propagandos intensyvumu labiausiai išsiskiria Rusija.

Rusijos propagandos tikslai ir priemonės

Dabartinė Rusijos valdžia vertina Lietuvą kaip „artimąjį užsienį“ – teritoriją, kurią būtina išlaikyti priklausomą nuo Rusijos. Dėl to įvairios institucijos yra įpareigotos užtikrinti, kad Lietuvoje, kaip ir kitose „artimajam užsieniui“ priskiriamose valstybėse, būtų palaikoma ir auginama auditorija, palankiai vertinanti Rusijos kryptingai formuojamą ir palaikomą istorijos ir politikos naratyvą.  Kuriant paveikius propagandinius įvaizdžius Rusiją bandoma parodyti kaip daug geresnę ir patikimesnę alternatyvą „žlungantiems Vakarams“. Viešai pateikiant neva „kitokią nuomonę“ kartu bandoma sukelti nepasitikėjimą Kremliui nepalankia informacija ir pasiūlyti keletą alternatyvių, bet tikrovės neatitinkančių įvykio versijų.

Itin didelę reikšmę Rusijos valdžia teikia istorijos politikai: sau naudingos istorinės atminties įtvirtinimui. Įgyvendindama istorijos politiką Lietuvoje ir kitose užsienio valstybėse Rusija pasitelkia vis agresyvesnius metodus. Ryškiausias šios tendencijos pavyzdys yra 2020 m. balandžio mėnesį įsigaliojusios Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso pataisos, numatančios baudžiamąją atsakomybę už sovietų karių kapų ir paminklų suniokojimą ar sunaikinimą. Įstatymo nuostatos galioja ir veiksmams, įvykdytiems už Rusijos teritorijos ribų, o jas įgyvendinti pavesta Rusijos Federacijos tyrimų komitetui. Šioje institucijoje 2020 m. rudenį buvo įkurtas specialus skyrius, atsakingas už asmenų, kaltinamų nusikaltimais žmoniškumui ir karo nusikaltimais, įvykdytais per Antrąjį pasaulinį karą, paiešką bei kovą su istorijos faktų falsifikavimu. Taip kuriamos prielaidos dar plačiau naudoti baudžiamąsias bylas kaip politinio poveikio instrumentą tarpvalstybiniuose santykiuose.

2018 m. Rusijos tyrimų komitetas iškėlė baudžiamąją bylą Lietuvos pareigūnams bei teisėjams, tyrusiems ir nagrinėjusiems Sausio 13-osios bylą. Jie kaltinami neteisėtai persekiojantys Rusijos piliečius. Rusija paviešino baudžiamosios bylos iškėlimo faktą 2019 m. pradžioje, prieš priimant nuosprendį Sausio 13-osios byloje Lietuvoje. Tyrimų komitetas oficialiame Youtube kanale paskelbė propagandinį filmą „Lietuviškas „teisingumas“, kuriame pasisako Sausio 13-osios bylos kaltinamieji, gyvenantys Rusijoje ir Baltarusijoje. Taip Rusija siekė daryti įtaką Lietuvos teismo sprendimui, netiesiogiai grasindama bylą nagrinėjusiems teisėjams Rusijos teisėsaugos institucijų veiksmais prieš juos, visų pirma tarptautine paieška. Rusija kol kas nesiėmė aktyvių veiksmų prieš Lietuvos Respublikos piliečius, tačiau tolesnis bylos tyrimas Rusijai suteikia galimybę daryti spaudimą Lietuvai, persekioti su Sausio 13-osios byla susijusius Lietuvos piliečius, teisiškai įtvirtinti sau palankią 1991 m. sausio 13-osios įvykių interpretaciją. Su Sausio 13-osios byla susijusiems asmenims nerekomenduotina vykti į Rusiją ir jai draugiškas valstybes, ten jie gali būti sulaikyti.

Didžioji dalis prorusiškos propagandos turinio yra generuojama Rusijoje ir skleidžiama rusų kalba per Kremliaus kontroliuojamas žiniasklaidos priemones ir nuo Rusijos valdžios priklausomus nuomonės formuotojus. Nors Lietuvai skirtų propagandinių komunikacijos kanalų iniciatoriai ir vadovai nuolat ieško galimybių bendradarbiauti su lietuviškai rašančiais žurnalistais pačioje Lietuvoje, tokius darbinius kontaktus sunku užmegzti dėl prastos prorusiškų informacinių produktų reputacijos. Tik marginalios Lietuvos žiniasklaidos priemonės sistemingai bendradarbiauja su prorusiškais kanalais ir kartoja jų propagandines klišes.

Svarbus Rusijos informacinio poveikio instrumentas yra ir Rusijos valdžios institucijų bei nuo Kremliaus priklausomų nevyriausybinių organizacijų, įmonių ar verslo asociacijų inicijuojami tarptautiniai renginiai. Keletą metų iš eilės prokremliški Lietuvos politiniai veikėjai buvo kviečiami dalyvauti Kryme vykstančiame Tarptautiniame Jaltos ekonomikos forume. Nuo 2015 m. kasmet vykstantį forumą organizuoja Krymo ministrų taryba ir Tarptautinio Jaltos ekonomikos forumo fondas, o remia Rusijos prezidento administracija. Lietuvos atstovai sulaukia kvietimų dalyvauti ir kituose panašaus pobūdžio renginiuose. 2019 m. vyko 23-asis tarptautinis Sankt Peterburgo ekonomikos forumas, vieno jo posėdžio tema buvo „Rusija ir Pabaltijys: dialogo galimybės“. Į šį forumą buvo kviečiami Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių atstovai.

Kai kuriais atvejais yra bandoma nuslėpti Kremliaus sąsajas su renginiais, todėl jie organizuojami ES valstybėse. Inicijuojant tokius renginius neretai stengiamasi nuslėpti tikruosius jų organizatorius. Pavyzdžiui, 2021 m. pradžioje nuotoliniu būdu surengtą diskusiją apie Baltijos jūros regiono problemas,  į kurią buvo kviečiami ir Lietuvos politikai bei diplomatai, organizavo ES valstybėse veikiančios įmonės ir asociacijos, siejamos su Kremliaus režimui artimu oligarchu Jevgenijumi Prigožinu.

Panaši informacinio poveikio taktika pasinaudojant pripažintomis tarptautinėmis organizacijomis sukurti reikšmingo renginio įvaizdį. Kremlius dažnai naudojasi Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO), kuriai priklauso ir Rusija, renginiais tariamai persekiojamų Lietuvos rusakalbių teisėms „ginti“. Juose skleidžiama tikrovės neatitinkanti informacija ir ieškoma Rusijos interesus palaikyti galinčių žmonių.

Lietuvos visuomenės informacinis atsparumas

Rusijos ir kitų valstybių skleidžiama propaganda nepadaro reikšmingo poveikio Lietuvos politikai ar visuomenei. Visų pirma, propaganda Lietuvoje nesunkiai atpažįstama ir įvardijama kaip tokia. Žurnalistai ir visuomeninės organizacijos įdeda daug pastangų, kad atskleistų tikruosius propagandinių žinučių šaltinius ir paneigtų Lietuvoje platinamas tikrovės neatitinkančias žinias. Dėl to Lietuvos visuomenėje yra susiformavęs natūralus atsparumas, savotiškas imunitetas propagandai, ypač prorusiškai jos atmainai.

VSD pranešimas apie grėsmes visuomenei konferencijoje „LOGIN 2017“

Propagandos poveikį mažina ir tai, kad Lietuvoje prorusiškos medijos nepritraukia pakankamos auditorijos. Nepaisant Rusijos skiriamų resursų, Kremliaus propagandos portalų Lietuvoje lankytojų skaičius, palyginti su populiariausiomis Lietuvos interneto žiniasklaidos priemonėmis, išlieka nedidelis. Rusijos televizijos kanalams šiek tiek geriau sekasi išlaikyti auditoriją, bet ji vis tiek nėra pakankama – tai liudija pačių kanalų priimami sprendimai. Pavyzdžiui, 2017 m. dėl mažos auditorijos buvo priimtas sprendimas neberengti Pirmojo Baltijos kanalo Lietuvai skirtų laidų „Litovskoje vremia“.

Be to, prorusiškoms medijoms trūksta žurnalistų, kurie galėtų kurti turinį, susijusį su Lietuvos gyvenimo aktualijomis. Nors bendradarbių aktyviai ieškoma, pajėgūs vietiniai žurnalistai vengia sąsajų su Rusija, o ryšiai su marginaliomis žiniasklaidos priemonėmis propagandistams neužtikrina reikiamos kokybės turinio. Dėl to didžioji dalis propagandinės produkcijos yra sukuriama pačioje Rusijoje, o jos turinys lieka pakankamai nutolęs nuo pasiekiamos auditorijos realaus gyvenimo Lietuvoje.

Rusijos ir kitų aktyvią informacinę politiką vykdančių valstybių žiniasklaidos koncernai bei kitokios įmonės ir organizacijos nuolat ieško galimybių įsigyti Lietuvoje veikiančias žiniasklaidos priemones. Tikėtina, kad tokia – reputaciją Lietuvoje jau įgijusi medija galėtų būti veiksmingesnis propagandos instrumentas. Tačiau kol kas tokio pobūdžio investicijų projektai yra reti ir neatneša jų iniciatoriams akivaizdžios naudos propagandos sklaidos ar poveikio požiūriu.

2014 m. Lietuvoje transliuojamą radijo stotį „Kelyje“ įsigijo Vokietijoje gyvenanti verslininkė Xu Wang-Hehenberger, kurios įmonės taip pat verčiasi žiniasklaidos veikla Italijoje, Ispanijoje ir kitose Europos valstybėse. Kai kurie Lietuvos žurnalistai ir politikai šį sandorį įvertino kaip užmaskuotą Kinijos siekį plėsti įtaką Lietuvos viešojoje erdvėje. Iš dalies tokius vertinimus paskatino ir faktų sutapimas – tais pačiais metais Lietuvoje pradėjo veikti valstybinės Kinijos naujienų agentūros „Xinhua“ biuras. Nepaisant to, nėra pagrindo teigti, kad radijo stoties savininkų pasikeitimas įtakojo stoties darbą ir jos skelbiamų naujienų turinį.

Taigi, svarbiausias veiksnys mažinantis informacines grėsmes Lietuvai yra jos pilietinė visuomenė, propagandai nepakanti viešosios erdvės kultūra ir žodžio laisvės teikiama galimybė žiniasklaidos vartotojams rinktis įvairius informacijos šaltinius. Valstybės saugumo departamento tikslas šioje srityje – rinkti informaciją apie užsienio valstybių propagandos planus ir jų įgyvendinimą Lietuvoje,  siekiant laiku pastebėti ir užkirsti kelią Lietuvos visuomenės informacinį atsparumą mažinantiems veiksmams.

Kibernetinės grėsmės ir Lietuvai priešiškos informacinės-kibernetinės operacijos

Lietuvai, kaip ir kitoms Vakarų valstybėms, kibernetinio saugumo užtikrinimas yra auganti nacionalinio saugumo problema. Šiuolaikinės technologijos naudoja didelius kiekius duomenų, kuriuos užvaldžiusios užsienio žvalgybos tarnybos gali gauti labai vertingos informacijos. Todėl kibernetinis šnipinėjimas – duomenų perėmimas naudojant kenkėjišką programinę įrangą yra vis svarbesnis užsienio žvalgybos tarnybų veiklos instrumentas. Jo reikšmė dar labiau išaugo dėl COVID-19 pandemijos. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, nuotolinio darbo organizavimas sukūrė kibernetinio saugumo spragas, kurias priešiškų valstybių žvalgybos ir jų remiami programišiai siekia išnaudoti.

Didžiausią grėsmę Lietuvos institucijoms kelia Rusijos žvalgybos tarnybų koordinuojamos kibernetinio šnipinėjimo grupuotės. Tikėtina, kad Rusijos ir kitų priešiškų valstybių kibernetiniai pajėgumai dėl pandemijos nulemtų pokyčių tapo prioritetiniu įrankiu surinkti tikslinę informaciją. Kelionių ir susitikimų ribojimai trukdo tarnyboms vykdyti žvalgybą tradiciniais metodais užmezgant asmeninius ryšius, tuo tarpu kibernetinio šnipinėjimo atakoms nėra jokių kliūčių.

2020 m. Rusijos žvalgybos tarnybų valdomos kibernetinės grupuotės Lietuvoje rengė kibernetines atakas prieš Lietuvos aukščiausias valdžios, užsienio politiką ir nacionalinį saugumą užtikrinančias institucijas, energetikos bei švietimo įstaigas. Rusijos žvalgybos tarnybų valdomos grupuotės taip pat išnaudojo Lietuvos informacinių technologijų (IT) paslaugų sektoriaus infrastruktūrą kibernetinėms atakoms prieš taikinius Vakarų valstybėse. Pavyzdžiui, dalis 2020 m. liepą paviešintų Rusijos žvalgybos tarnybų kibernetinio šnipinėjimo grupuotės APT29 atakų prieš COVID-19 vakciną kuriančias organizacijas Vakaruose buvo vykdomos pasinaudojant Lietuvos IT infrastruktūra.

Dezinformacijai platinti sukurtas Lietuvos kriminalinės policijos biuro svetainę imituojantis portalas

Vis didesnę grėsmę kelia ir galimai užsienio žvalgybos tarnybų inicijuojamos informacinės-kibernetinės operacijos, kurių metu pasinaudojant kibernetinėmis priemonėmis (įsilaužimais į naujienų portalus, suklastotų laiškų siuntinėjimu apsimetant tikrais ar išgalvotais asmenimis) platinama melaginga informacija, siekiama sumenkinti Lietuvos, jos institucijų bei sąjungininkų reputaciją ir susilpninti visuomenės pasitikėjimą. Siunčiant elektroninius laiškus apsimetinėjama oficialiomis institucijomis ar pareigūnais, vienos informacinės-kibernetinės atakos metu išgalvotai istorijai paskleisti sukurtas Lietuvos kriminalinės policijos biuro svetainę imituojantis portalas.

Dezinformacija platinama ir per vienadienes paskyras socialiniuose tinkluose ar tolerantiška redakcine politika pasižyminčius portalus. Tikėtina, kad tokiais veiksmais norima patraukti socialinių tinklų vartotojų dėmesį, greitai paskleisti žinią ir sulėtinti atsaką į dezinformaciją. Priešiškų jėgų vykdomos operacijos šiuo metu nepaveikia didelės visuomenės dalies, nors jų skleidžiamos melagingos naujienos daro poveikį pavieniams asmenims ir marginalioms grupėms. Tačiau informacinių-kibernetinių operacijų vykdytojai nuolat ieško efektyvių poveikio priemonių, naudoja dirbtinį intelektą, kuris generuoja tekstus ir kuria suklastotas nuotraukas, todėl melagingų naujienų turinys tampa labiau įtikinantis ir kelia didesnę informacinę grėsmę visuomenei ir valstybei.