Rusijos žvalgybos tarnybos intensyviau vykdo diversijas, siekdamos mažinti Vakarų paramą Ukrainai

Rusijos žvalgybos tarnybos taiko savo pirmtakių, Sovietų Sąjungos tarnybų, naudotus metodus – rengia diversijas ir politines žmogžudystes. Jau bemaž du dešimtmečius Rusija vykdo pasikėsinimus prieš režimo kritikus šalies viduje ir užsienyje. Tačiau 2023 m. prasidėjusi ir 2024 m. suaktyvėjusi diversijų kampanija rodo, kad Kremlius yra pasiryžęs kovoti ne tik su savo kritikais, bet ir su visais Vakarais. Nekonvencinės kinetinės operacijos prieš Lietuvą prasidėjo nuo istorinę svarbą turinčių monumentų išniekinimo ir palaipsniui peraugo į operacijas, kurioms įvykdyti reikia didesnių resursų.

Žvalgybos vertinimu, Rusijos valdantysis režimas, labai tikėtina, mano, kad santykiai su Vakarais yra pilkojoje zonoje – tarp karo ir taikos. Todėl Kremlius savo užsienio politikoje pasitelkia ne vien įprastas spaudimo priemones, bet ir įgyvendina taikos laikotarpiui nebūdingus smurtinius, slaptus veiksmus prieš jo interesų neatitinkančias valstybes. Rusijos politinis elitas įgalino žvalgybos tarnybas vykdyti karo metui įprastas diversijas. Taip Rusija siekia daryti žalą Vakarams, neperžengdama atviro konflikto ribos. Rusijos žvalgybos tarnybų vykdomų diversijų neriboja valstybių sienos – labai panašios operacijos vykdomos beveik tuo pat metu keliose valstybėse. Taigi jos vertintinos kaip sudedamoji agresyvios Rusijos užsienio politikos Vakarų atžvilgiu dalis, o ne kaip prieš atskiras valstybes nukreiptos atakos.

Pasitelkdamos kelių pakopų tarpininkų sistemą, Rusijos žvalgybos tarnybos siekia paslėpti tikruosius nekonvencinių kinetinių operacijų užsakovus ir koordinatorius. Diversijas dažniausiai sutinka vykdyti greitai ir lengvai užsidirbti norintys asmenys – jų Rusijos žvalgybos tarnybų darbuotojai ieško socialiniuose tinkluose, ypač „Telegram“, siūlydami atlikti nesudėtingus, bet gerai ir greitai apmokamus darbus. Šioms operacijoms vykdyti pasitelkiami laisvai Europoje judėti galintys asmenys, įprastai neturintys jokių specifinių įgūdžių ar pasiruošimo.

Priešingai nei tradiciniai Rusijos žvalgybos tarnybų agentai, diversijas vykdyti sutikę asmenys iki sulaikymo dažnai spėja įvykdyti vos vieną ar kelias Rusijos žvalgybos tarnybos intensyviau vykdo diversijas, siekdamos mažinti Vakarų paramą Ukrainai 14 jiems pavestas užduotis. Šie asmenys ne visada gauna jiems pažadėtą finansinį atlygį, o juos sulaikius iš Rusijos nesulaukia jokios pagalbos. 2024 m. Europoje buvo sulaikyta daugiau nei penkiasdešimt diversijų vykdytojų ir koordinatorių. Keliolika iš jų buvo sulaikyti Lietuvos žvalgybos ir teisėsaugos institucijoms atliekant tyrimus.

Vykdydama nekonvencines kinetines operacijas, Rusija, beveik neabejotina, siekia paveikti Vakarų visuomenes, padidinti nepasitikėjimą valstybių institucijomis ir priversti politikus mažinti paramą Ukrainai. Žvalgybos vertinimu, Kremliui nepavyksta šių tikslų pasiekti diversijomis, ypač Lietuvoje. Remiantis visuomenės apklausomis, absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų pritaria Lietuvos įsipareigojimui toliau remti Ukrainą, o Lietuva tebėra viena aktyviausiai Ukrainą remiančių valstybių. Kasmetinė karinė parama Ukrainai išlieka stabili – ne mažiau kaip 0,25 proc. nuo Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP).

Verbavimo „Telegram“ grupėje pavyzdys: verbuojamam asmeniui siūloma padegti Ukrainos karinį transportą, karinę techniką gabenantį sunkvežimį arba nužudyti „fašistą“ Baltijos šalyse. Šaltinis: Organized Crime and Corruption Reporting Project