Pagrindinis Valstybės saugumo departamento tikslas yra Lietuvos sprendimų priėmėjams pateikti tokią informaciją, kuri padėtų priimti pagrįstus sprendimus dėl ateities veiksmų politiniame ir visuomeniniame gyvenime.

Priklausomai nuo aplinkybių reikšmingos informacijos pobūdis gali labai skirtis: nuo užsienio valstybių priešiškų planų ir ketinimų Lietuvos atžvilgiu iki informacijos apie pavojingų užkrečiamų ligų plitimą pasaulyje. Tačiau paprastai Valstybės saugumo departamentas renka ir pateikia informaciją apie rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes nacionaliniam saugumui.

Taip Valstybės saugumo departamento paskirtį apibrėžia ir Žvalgybos įstatymas. Svarbi Valstybės saugumo departamento veiklos dalis yra ir grėsmių šalinimas – tais atvejais, kai tai įmanoma padaryti paties departamento pajėgomis ar bendradarbiaujant su teisėsaugos institucijomis.

Valstybės saugumo departamento ilgalaikis prioritetas – užtikrinti valstybės suverenitetą, teritorinę neliečiamybę ir vientisumą, konstitucinę santvarką, jos gynybinę ir ekonominę galią, energetinį, informacinį ir kibernetinį saugumą, organizuoti ir vykdyti Lietuvos, NATO ir ES įslaptintos informacijos apsaugą.

Apibendrintai visa Valstybės saugumo departamento veikla vadinama žvalgyba, o departamento surinkta informacija – žvalgybos informacija. Bet šis platus veiklos laukas dar skirstomas į dvi siauresnes kategorijas, išskiriant:

  • Žvalgybą – informacijos apie išorės grėsmes rinkimą, vertinimą ir pateikimą sprendimų priėmėjams.
  • Kontržvalgybą – informacijos apie vidaus grėsmes rinkimą, vertinimą, pateikimą sprendimų priėmėjams ir šių grėsmių šalinimą. Svarbi kontržvalgybos dalis yra priešiškų valstybių žvalgybos ir saugumo tarnybų veiklos Lietuvoje stebėjimas, atskleidimas ir šių tarnybų sukeliamų grėsmių šalinimas, vykdant kontržvalgybą taip pat užtikrinama Lietuvos valstybės paslapčių apsauga. Valstybės saugumo departamentas yra pagrindinė kontržvalgybos institucija, turinti didelę patirtį užkardant priešiškų žvalgybos tarnybų veiklą.

Valstybės saugumo departamentas renka informaciją visais įstatymuose numatytais būdais ir priemonėmis. Kai kurių iš jų taikymas yra įslaptintas, tuo žvalgyba skiriasi nuo mokslinių, žurnalistinių ar kitokių tyrimų, kurių metodika atskleidžiama ir gali būti viešai kritikuojama. Valstybės saugumo departamentas privalo slėpti savo tyrimų metodiką (žvalgybos taktiką) visų pirma dėl to, kad ji netaptų žinoma priešiškų valstybių žvalgybos ir saugumo tarnyboms bei nusikalstamoms organizacijoms ir jos negalėtų pakenkti Valstybės saugumo departamento veiklai.

Valstybės saugumo departamento uždaviniai:

  • Vykdyti žvalgybą ir kontržvalgybą, tirti, analizuoti ir prognozuoti visuomeninius, politinius bei ekonominius procesus, susijusius su grėsmėmis nacionaliniam saugumui.
  • Laiku atskleisti veikas, keliančias grėsmę valstybės saugumui, suverenitetui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybės interesams, gynybinei ir ekonominei galiai.
  • Užkirsti kelią šioms veikoms ir jas šalinti įstatymų nustatyta tvarka.
  • Koordinuoti Lietuvos valstybės institucijų kovą su terorizmu.
  • Teikti žvalgybos, kontržvalgybos ir kitą nacionaliniam saugumui reikšmingą informaciją, išvadas ir rekomendacijas Seimui, Prezidentui, Vyriausybei, o prireikus ir kitoms valstybės institucijoms.
  • Valstybės paslapties nesudarančią informaciją teikti visuomenei.

Vykdydamas žvalgybą Valstybės saugumo departamentas bendradarbiauja su kitomis valstybės institucijomis ir partneriais užsienyje – kitų valstybių žvalgybos ir saugumo institucijomis.

Žvalgybą Lietuvoje taip pat vykdo ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos, kuris renka informaciją ir šalina grėsmes karinėje srityje.