menu menu Содержание

Вы находитесь:

Начало

RUSIJA

Rusija prisitaiko prie lėtėjančios ekonomikos ir nekeis savo karinių ambicijų

Rusija prisitaiko prie lėtėjančios ekonomikos ir nekeis savo karinių ambicijų

Kremlius gynybos išlaidų perkėlimą Rusijos piliečiams teisina kaip būtiną sąlygą nacionaliniam išlikimui, aplink Rusiją vykstant „lemtingam karui“. Nepaisant prastėjančios ekonominės situacijos, Rusijos gynybos ir nacionalinio saugumo išlaidos ir 2026–2028 m. išliks rekordiškai didelės – apie 38 proc. viso biudžeto, arba 7–8 proc. BVP. Šiuo metu Rusija mobilizuoja ekonominius resursus, pirmiausia siekdama tęsti agresiją prieš Ukrainą, tačiau, net jei karas Ukrainoje baigsis, ginkluotės rezervų atkūrimas ir GP plėtra išliks pagrindiniai prioritetai vidutinėje ir ilgalaikėje perspektyvose. Rusijos ekonomikos militarizacija pagilino struktūrines problemas. Valstybės investicijos į karo pramonę nesuteikia pagrindo tvariai ekonomikos plėtrai. Užtikrinusios augimą 2023–2024 metais, jos artėja prie valstybės poreikių ribos. Tolesnei plėtrai trukdo darbo jėgos trūkumas, besitęsiantys tiekimo grandinių ir žaliavų apribojimai.

Kremlius formuoja naratyvą, kad Rusijos ekonominė situacija leidžia tęsti karą prieš Ukrainą, o šalies ekonomika gali „judėti pirmyn“, nepaisant Vakarų valstybių taikomų sankcijų. Sunkiai suvaldoma infliacija, augantis biudžeto deficitas ir sparčiai senkanti Nacionalinio gerovės fondo likvidi dalis tapo ryškiausiais Rusijos neefektyvios fiskalinės politikos požymiais 2025 metais. Nepaisant V. Putino pažado visuomenei nedidinti mokesčių iki 2030 m., Rusijos piliečiai pasitiko naujus metus su dar didesne naujų ar koreguojamų mokesčių našta: pirmiausia padidintas pridėtinės vertės (PVM) mokestis, išplėstos PVM mokėtojų gretos. Mažai tikėtina, kad prastėjantys gyvenimo lygio rodikliai kels riziką Kremliaus politiniam stabilumui. Žemas nedarbo lygis, nominalus atlyginimų augimas ir didelė darbo jėgos paklausa gynybos sektoriuje kol kas amortizuoja tiesioginį lėtėjančios ekonomikos poveikį.

Nuo karo prieš Ukrainą pradžios Rusijos naudotas ekonomikos modelis išsikvepia, makroekonomikos rodikliai prastėja, bet net jei ekonomikos būklė ir toliau blogės, karinės išlaidos išliks Kremliui prioritetas. Rusijos pasiryžimas stiprinti karinę galią išlieka pagrindinis grėsmių šaltinis kaimyninėms šalims.

Rusijos centrinio banko (CB) pirmininkė Elvyra Nabiulina. CB, atsakingas už šalies finansinį stabilumą, pralaimi prieš Kremliaus politinius sprendimus.
ZUMA / Press nuotrauka
Rusijos centrinio banko (CB) pirmininkė Elvyra Nabiulina. CB, atsakingas už šalies finansinį stabilumą, pralaimi prieš Kremliaus politinius sprendimus.
ZUMA / Press nuotrauka
Распечатать print
+
Настройки cookie
Необходимые
Mandatory cookies help make a website usable by enabling basic functions like page navigation and access to secure areas of the website. The website cannot function properly without these cookie.
Функциональные
Functional cookies enable a website to remember information that changes the way the website behaves or looks, like your preferred language or the region that you are in. Functional cookies are currently unused.
Статистические
Statistic cookies help website owners to understand how visitors interact with websites by collecting and reporting information anonymously. Statistical cookies are currently unused.
Allow all cookies Reject all