Vilniaus ir Lietuvos stačiatikių vyskupija išlieka priklausoma nuo Maskvos patriarchato, nepaisant deklaruoto savarankiškumo siekio

Stačiatikių bažnyčia užima reikšmingą vietą formuojant ir palaikant Rusijos režimo ideologinius naratyvus. Rusija naudoja stačiatikių bažnyčią platindama „Rusų pasaulio“ idėją ir stiprindama savo įtaką užsienio valstybėse, ypač tose, kuriose yra didelės stačiatikių ir rusakalbių bendruomenės. Dėl griežtai hierarchinės struktūros Maskvos patriarchatas turi reikšmingą įtaką jam pavaldžioms vyskupijoms užsienyje. Patriarchatui priklauso Lietuvoje veikianti Vilniaus ir Lietuvos stačiatikių vyskupija, o tai suteikia Rusijai galimybę skleisti savo ideologinę įtaką Lietuvos stačiatikių bendruomenėje.

Maskvos patriarcho Kirilo parama Rusijos karui prieš Ukrainą paskatino dalį Maskvos patriarchatui pavaldžios Vilniaus ir Lietuvos stačiatikių vyskupijos dvasininkų išreikšti nepritarimą karinei agresijai prieš Ukrainą. Reaguodama į visuomenės ir tikinčiųjų spaudimą, vyskupijos vadovybė viešai pasmerkė karą ir ne kartą skelbė siekianti didesnės nepriklausomybės nuo Maskvos patriarchato, tačiau reikšmingų pokyčių šioje srityje neįvyko.

Vyskupijos vadovybė oficialiai išreiškė norą siekti didesnės nepriklausomybės ir Maskvos patriarchato paprašė jai suteikti dalinės savivaldos statusą. Skirtingai nei vyskupijos atstovai tvirtino, toks statusas nėra išskirtinis ir nesuteikia galimybės savarankiškai priimti sprendimų. Vyskupijai suteikus dalinės savivaldos statusą, svarbiausiuose valdymo sprendimuose įtaką ir toliau išlaikytų patriarchatas, kuris tvirtintų vadovo paskyrimą, valdymo organų sudarymą, teismų sprendimus, taip pat toliau galiotų visi patriarchato sprendimai. Žvalgybos vertinimu, Vilniaus ir Lietuvos vyskupija siekia dalinės savivaldos statuso, norėdama išvengti viešos kritikos dėl priklausomybės nuo Maskvos patriarchato, tuo pat metu išliekant visapusiškoje jo įtakoje.

Vilniaus ir Lietuvos vyskupijos pavaldumo klausimas buvo apsvarstytas Maskvos patriarchato Šventojo Sinodo Susirinkime, bet iki šiol patriarchatas nepriėmė jokių sprendimų, suteikiančių vyskupijai didesnį savarankiškumą. Priešingai, į viešus vyskupijos pareiškimus apie norą siekti didesnės nepriklausomybės patriarchato vadovybė sureagavo įkurdama naują padalinį, kuris atsakingas už užsienyje veikiančių ir patriarchatui pavaldžių vyskupijų kontrolę.

Vilniaus ir Lietuvos vyskupijos vadovybė iki šiol stengiasi formuoti savarankiškumo įvaizdį, neakcentuoti priklausomybės patriarchatui ir viešai nereikšti palaikymo Rusijai. Konstantinopolio patriarchatui pavaldžios bažnyčios įsikūrimas Lietuvoje konsolidavo Maskvos kontrolėje likusius Vilniaus ir Lietuvos vyskupijos dvasininkus ir paskatino juos aktyviau veikti bandant išlaikyti tikinčiuosius ir pritraukti naujų bendruomenės narių. Maskvos patriarchato vadovybė stebi naujai įsikūrusios Konstantinopolio patriarchatui pavaldžios bažnyčios plėtrą Lietuvoje ir šį procesą traktuoja kaip grėsmę savo interesams, todėl sieks riboti jos veiklą ir išsaugoti įtaką Vilniaus ir Lietuvos vyskupijai.