Žvalgybos, policijos bei kitų valstybės institucijų atstovus subūręs Teroro analizės centras, veikiantis prie Danijos saugumo ir žvalgybos tarnybos (PET), mano, kad teroro aktų pavojus jų valstybei 2021 metais išlieka aukštas ir kad didžiausią grėsmę kelia radikalūs islamistai, kurie turi noro ir gebėjimų rengti išpuolius bei imasi planavimo veiksmų. Teroro aktų grėsmė Danijoje skirstoma į penkis lygmenis, o aukšta grėsmė reiškia, kad teroro akto tikimybė yra didelė.

Šių metų vasarį danai sulaikė 13 asmenų ir vieną kolegos sulaikė Vokietijoje – visi jie įtariami planavę teroristinę ataką Danijoje arba kitoje valstybėje panaudodami šaunamuosius ginklus bei improvizuotus sprogstamuosius užtaisus.

Teroro analizės centras kasmet skelbia teroro aktų grėsmės vertinimus Danijai, kuriuose apžvelgia radikalių islamistų, dešiniųjų ir kairiųjų ekstremistų bei kitų judėjimų keliamą grėsmę bei pasirengimą imtis smurto. Grėsmės lygis atskirai vertinamas Danijai, Grenlandijai ir Farerų saloms. Pastarosios teritorijos priklauso Danijos Karalystei, bet jose teroro aktų grėsmės lygis laikomas minimaliu – tai reiškia, kad grėsmės neįžvelgiama.

Radikalūs islamistai: nuo sąsajų su kriminaliniu pasauliu iki sugrįžėlių iš Sirijos ir Irako

Pasak centro, radikalių islamistų keliama teroro aktų grėsmė Danijoje yra aukšta. Didžiausia tikimybė, kad teroro aktui surengti radikalūs islamistai panaudotų lengvai prieinamas priemones, tai yra šaunamuosius ginklus ar improvizuotus sprogstamuosius užtaisus, peilius ar transporto priemones. Manoma, kad politiškai motyvuoto smurto akto įgyvendinimui jie pasitelktų mažas grupeles arba pavienius kovotojus, įkvėptus radikalios islamistinės propagandos.

Tradiciškai radikalūs islamistai savo veiklą motyvuoja kaltindami Vakarų valstybes įžeidimais islamui, musulmonų priespauda bei kariniu kišimusi į musulmoniškų valstybių reikalus. Radikalūs islamistai ižeidimu islamui laiko tokius veiksmus, kaip prancūzų satyrinio žurnalo „Charlie Hebdo“ publikuotos pranašo Mahometo karikatūros arba danų kraštutinės dešinės politinės partijos „Stram Kurs“ inicijuotas Korano sudeginimas. Tai, ką radikalūs islamistai suvokia kaip įžeidimus islamui, kita pusė pateikia kaip žodžio laisvės apraišką. Bet kuriu atveju tai veikia kaip stiprus motyvuojantis veiksnys radikaliems islamistams imtis smurto Danijoje ar už jos ribų.

COVID-19 pandemija šių motyvų nepakeitė, tačiau tikėtina, kad radikaliajam islamizmui simpatizuojantys, bet iki tol su jokiomis organizacijomis nesusiję, asmenys per pandemiją turėjo daugiau galimybių susipažinti su smurtą propaguojančia teroristų propaganda internete. Nors „Islamo valstybė“ bei Al-Qaeda susilpnėjo, tačiau jų siekis rengti atakas prieš Vakarų visuomenes niekur nedingo. Abi teroristinės organizacijos 2020 metais ragino savo sekėjus imtis solo atakų savo gyvenamosiose valstybėse, tarp jų ir Vakaruose. Centro analitikų nuomone, „Islamo valstybės“ bei Al-Qaeda gerbėjai galėjo būti paveikti šių teroristinių organizacijų propagandos internete ir gali imtis teroro aktų Danijoje arba prieš Danijos nuosavybę bei piliečius užsienyje.

Didžiausias pavojus tokių atakų metu kyla civiliams gyventojams, bet gali būti taikomasi ir į simbolinę reikšmę turinčius taikinius: valdžios institucijas, bažnyčias, sinagogas, transporto infrastruktūrą bei panašiai. Žydų tautai priklausantys asmenys, žydiški renginiai arba specifinės žydams brangios vietos radikalių islamistų propagandoje ypač išskiriami kaip taikiniai ir tai kelia didelį susirūpinimą. Pati propagandinė informacija daugiausia platinama internete, per socialinius tinklus, bet siekiant išvengti nepageidaujamo dėmesio nuimami teroristinių organizacijų logotipai ar identifikuojantys užrašai.

Danijos tarnyboms susirūpinimą kelia ir kai kurie pavyzdžiai, parodantys sąsajas tarp kriminalinio pasaulio atstovų bei radikalių islamistų. Asmenys, turintys ryšių kriminaliniame pasaulyje ir paveikti islamistinės propagandos, kelia didelę teroro aktų grėmę, kadangi jie yra linkę imtis smurto ir kartu turi prieigą prie ginklų. Tokių ryšių plėtojimasis tarp nusikalstamo pasaulio bei radikalių islamistų gali padidinti teroristų gebėjimus įgyvendinti teroro aktus.

Kiti potencialūs pavojaus šaltiniai – iš įkalinimo įstaigų išeinantys radikalūs asmenys bei į Siriją ar Iraką keliavę islamistai – tiek vyrai, tiek moterys.

Centras skaičiuoja, kad nuo 2015 metų net septyni asmenys Europoje įgyvendino teroro aktus iškart išėję iš įkalinimo įstaigų arba per pusę metų nuo bausmės atlikimo. Vienas jų – Danijos pilietis Omaras Abdelis Hamidas El-Husseinas, kuris teroro aktą Kopenhagoje surengė praėjus trims savaitėms nuo išėjimo iš įkalinimo įstaigos 2015 metais.

Į Siriją ar Iraką nuo 2012 metų vasaros išvyko apie 160 Danijos gyventojų, šiuo metu apie pusė jų yra grįžę į Daniją arba įsikūrę kitose Europos valstybėse. Remiantis Danijos saugumo ir žvalgybos tarnyba (PET), apie trečdalis išvykusiųjų žuvo konflikto zonoje, dar 32 asmenys tebėra Sirijoje, Irake arba aplinkinėse valstybėse. Vis tik nuo 2016 metų niekam iš Danijos nepavyko prisijungti prie islamistinių grupių Sirijoje ar Irake, o trys bandžiusieji buvo sugrąžinti ir nuteisti bei atlieka laisvės atėmimo bausmę Danijoje.

Beje, anot danų žvalgybos, apytiksliai 45 vaikai, kurių tėvai jų gimimo momentu turėjo Danijos pilietybę, vis dar yra konflikto zonoje arba netoli jos, kaip ir 10 vaikų, kurių tėvai yra buvę šios šalies piliečiai. Pasak centro analitikų, grėsmę Danijai galėtų kelti nebent didesni vaikai, kurie augdami konflikto zonoje ar pabėgėlių stovyklose patyrė islamistų indoktrinaciją bei kitokio tipo įtaką. Vis tik daug kas priklauso ir nuo to, kokia reintegracinė pagalba pasiūloma tokiems vaikams, jeigu jie grįžtų Daniją.

Dar viena grupė žmonių, kuri kruopščiai vertinama, tai prieglobsčio prašytojai, pabėgėliai, migrantai, prieglobsčio negavę asmenys ar grįžti į savo šalį negalintys žmonės. Teroro analizės centro vertinimu, tokie asmenys savaime grėsmės nekelia, nebent jie yra radikalizavęsi. Grėsmę kelia tie atvykstantieji, kurie specialiai įsimaišo tarp migrantų siekdami įgyvendinti teroro aktus Europoje, radikalizuojasi atvykę arba jau atvykdami pasižymi smurtingu požiūriu. Analitikų vertinimu, tarp migrantų ir prieglobsčio prašytojų radikalaus islamizmo gerbėjai sudaro tik mažą dalį, tačiau ši asmenų grupė gali pasiduoti radikalių islamistų įtakai dėl nesaugios savo padėties. Imlumas radikalizacijai didesnis, kai asmuo patiria frustraciją, izoliacijos jausmą, šeimos ilgesį, psichologinį nestabilumą.

Dešinieji ekstremistai: tiki sąmokslo teorijomis ir radikalizuojasi internete

Teroro analizės centro vertinimu, dešiniųjų ekstremistų keliama grėsmė yra vidutinio lygmens, kas reiškia, kad dešinieji ekstremistai turi gebėjimų ir siekių panaudoti smurtą bei potencialiai galėtų planuoti teroro aktus. Manoma, kad didžiausią grėsmę kelia „vieniši vilkai“ arba mažos ekstremistų grupelės.

Tačiau dešinieji ekstremistai Danijoje kelia ne tik teroro aktų grėsmę, bet ir didina bendrą nesaugumo jausmą visuomenėje imdamiesi ne teroristinių, bet vandališkų veiksmų, pavyzdžiui, išniekindami žydų tautai svarbius objektus.

Dešiniųjų ekstremistų keliamų grėsmių augimas pastebimas daugelyje Vakarų valstybių. Dešinysis ekstremizmas nėra vienalytis, ekstremistai pasižymi pačiomis įvairiausiomis idėjomis, tarp kurių patenka nacizmas, fašizmas, nacionalinis konservatizmas bei, žinoma, polinkis į sąmokslo teorijas. Beje, skirtingai nuo radikalių islamistų, kurių radikalizavimąsi skatina tarptautinės teroristų organizacijos kaip Al-Qaeda ar „Islamo valstybė“, dešinieji ekstremistai neturi tokio „centro“, kuris juos įkvėptų – čia radikalizacija vyksta išskirtinai virtualiose bendruomenėse.

Vis tik galima pastebėti, kad dešinieji ekstremistai siekia iškelti savo naratyvus į tarptautiškesnį lygmenį, todėl aktyviai dalijasi propaganda su kitų šalių bendraminčiais. Pavyzdžiui, vienas iš dominuojančių naratyvų tarp daugelio šalių ekstremistų yra „Visiško išstūmimo“ sąmokslo teorija, kuri teigia, esą migrantai, prieglobsčio prašytojai, pabėgėliai iš nevakarietiškų valstybių ilgainiui visiškai pakeis Vakarų valstybių populiacijos sudėtį dėl neprotingos valstybių imigracijos politikos, didesnio gimstamumo atvykstančiųjų šeimose ir mažo gimstamumo tarp europiečių.

Kitas naratyvas susijęs su „Baltųjų genocido“ sąmokslo teorija, kuri pabrėžia baltųjų populiacijos išnykimo grėsmę dėl migracijos, nepalankių gimstamumo tendencijų bei neva paplitusio smurto prieš baltosios rasės asmenis. Pastarasis požiūris yra kartu ir antisemitinis, nes dešinieji ekstremistai dažnai tiki, kad viskam slapta diriguoja žydų organizacijos.  Būtent dešinieji ekstremistai Vakarų vyriausybes vadina „sionistų okupuotomis vyriausybėmis“.

Tikėtiniausiais ekstremistų smurto taikiniais Danijoje, pasak centro, gali tapti musulmonų, imigrantų, žydų bendruomenės, jų tradicinės susitikimų vietos, taip pat dešiniųjų ekstremistų politiniai oponentai, valdžios institucijų ar LGBTQ+ atstovai. COVID-19 pandemija tarp dešiniųjų ekstremistų ypač išryškino antivalstybinį požiūrį, taigi tai gali turėti įtakos renkantis taikinius išpuoliams.

Danų dešinieji radikalai atakų įgyvendinimui galėtų pasitelkti įvairius puolamuosius ginklus, tarp jų ir šaunamuosius, ypač medžioklinius, šratinius šautuvus, pistoletus ar namuose modifikuotus ginklus. Tarp kitų priemonių galėtų patekti padegimai, improvizuoti sprogstamieji užtaisai ar transporto priemonės.

Kairieji ekstremistai: neturi didelių pajėgumų

Kairiųjų ekstremistų keliamas grėsmės lygis Danijoje vertinamas kaip žemas, o tai reiškia, jog potencialus pavojus egzistuoja, bet tokių organizacijų ar atskirų asmenų galimybės ir siekiai surengti teroro aktus yra riboti. Pirminis kairiųjų ekstremistų veiklos tikslas yra priešintis dešiniųjų radikalų rasizmui, fašizmui, todėl jų pasirenkami smurto raiškos taikiniai galėtų apimti dešiniuosius ekstremistus, valdžios institucijų, pavyzdžiui policijos, atstovus, kraštutinėmis dešiniosiomis pažiūromis pasižyminčius politikus ar viešosios nuomonės formuotojus. 

Teroro analizės centro nuomone, dešiniųjų ekstremistų išpuoliai galėtų išprovokuoti kairiųjų ekstremistų atsaką. Jeigu tokia ataka būtų rengiama, labiausiai tikėtina, kad tam būtų pasitelkiama maža patikėtinių grupelė.

Kairieji ekstremistai imdamiesi smurtinių veiksmų galėtų panaudoti kuokas, padegamuosius prietaisus, pavyzdžiui, Molotovo kokteilius, fejerverkus ar sukelti gaisrus įprastomis priemonėmis. Bet, analitikų manymu, mažai tikėtina, kad kairieji panaudos sprogstamuosius užtaisus ar šaunamuosius ginklus.

Kaip ir kiti radikaliai nusiteikę asmenys, kairieji ekstremistai įgudo telktis virtualiose bendruomenėse ir bendrauja su bendraminčiais už Danijos ribų. Ateityje tai potencialiai gali sustiprinti danų kairiųjų ekstremistų galimybes, pajėgumus ar pasiryžimą imtis smurto.

Pilną Teroro aktų grėsmės Danijai vertinimą galite rasti čia.