Baigtas ikiteisminis tyrimas, kuriame įtarimai pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 119 straipsnio „Šnipinėjimas“ 2 dalį pareikštas Lietuvos bei Rusijos pilietybę turinčiam asmeniui.
Išskirtinio sudėtingumo ir apimties ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas Valstybės saugumo departamentui surinkus reikšmingus pradinius duomenis apie galimai ilgą laiką prieš mūsų valstybę vykdytą šnipinėjimą.
Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorų, Lietuvos kriminalinės policijos biuro bei Valstybės saugumo departamento pareigūnų bendrai vykdyto labai kruopštaus ir kvalifikuoto ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatytas ir 2024 m. pradžioje sėkmingai sulaikytas šia nusikalstama veika įtariamas asmuo bei surastos šnipinėjimui naudotos priemonės.
Ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad įtariamasis už piniginį atlygį vykdė Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausiosios valdybos (GRU) užduotis rinkdamas bei perduodamas šią užsienio valstybės žvalgybą dominančią informaciją. Šiais duomenimis RF žvalgybos organizacijos atstovai dar iki 2018 m. susitarė su Lietuvoje nuolat gyvenančiu, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijai bei Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių sąjungai priklausančiu asmeniu dėl jo slapto bendradarbiavimo.
Įtariama, kad vykdydamas šį susitarimą įtariamasis nuolat rinko užsienio žvalgybos organizacijos atstovus dominusią informaciją, ją analizavo, darė apibendrinimus, vertinimus, rengė informacines pažymas rusų kalba bei šiuos duomenis nuotoliniu būdu perdavinėjo RF žvalgybos organizacijai šifruotais pranešimais.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis Rusijos Federacijos žvalgybos organizacijos atstovai labiausiai buvo suinteresuoti per šį asmenį gauti informaciją apie Lietuvos gynybos, vidaus bei užsienio politiką, pasirengimą gynybai bei energetikos objektų funkcionavimą karo sąlygomis, Lietuvoje vykusias NATO aljanso narių konsultacijas, pasirengimą pratyboms, planuojamus ginkluotės įsigijimus, Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių sąjungos bei Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos veiklą ir šių organizacijų nariams skirtus renginius bei kitus duomenis, įskaitant ir surinktus iš viešų informacijos šaltinių.
Palaikydamas slaptą ryšį su Rusijos žvalgybos organizacijos atstovais įtariamasis privalėjo laikytis itin griežtų instrukcijų, buvo apmokytas ir naudojosi jam suteikta šifravimo įranga, kompiuterine bei radijo technika su specialiai sukurta programine įranga, kurią pareigūnai rado įtariamojo namuose jo sulaikymo metu.
Ypatingą konspiracijos lygį nusako ir tai, kad įtariamasis užduotis šnipinėjimui gaudavo naudojantis specialiu radijo ryšio kanalu, pagal griežtai nustatytą grafiką, o piniginis atlygis už veikimą vykdant užduotis ir lėšos veiklai nuo 2023 metų buvo perduodamos įtariamajam dėl to specialiai nuvykus į užsienio valstybes.
Baigus ikiteisminį tyrimą įtariamasis bei jo gynėjas turi teisę susipažinti su tyrimo medžiaga, vėliau prokuroras priima sprendimą dėl bylos perdavimo į teismą. Šiuo metu įtariamajam taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas.
Teismui priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, tai būtų išskirtinis atvejis modernios Lietuvos kontržvalgybos istorijoje, kai buvo išaiškintas ir sulaikytas Rusijos karinės žvalgybos (GRU) nelegalų programos darbuotojas.
Nelegalų programa yra sudėtingas, brangus ir išskirtinis Rusijos žvalgybos tarnybų naudojamas metodas, kuris pasitelkiamas siekiant surinkti jautrią ir Rusijai ypač aktualią žvalgybos informaciją. Į dar Sovietų Sąjungos žvalgybos tarnybų sukurtą ir dabar naudojamą programą atrenkami gabūs Rusijos žvalgybos tarnybų darbuotojai, kurie pasitelkdami suklastotas ar tikras tapatybes Vakarų šalyse vykdo sudėtingas žvalgybos operacijas.
Į nelegalų programą atrinkti darbuotojai dalyvauja ilgai trunkančioje, specialioje parengimo programoje. Jie turi būti labai gabūs užsienio kalboms, neturėti išskirtinės išvaizdos, būti psichologiškai pasirengę didžiąją gyvenimo dalį nugyventi svetimoje valstybėje, apsimesdami kitais žmonėmis. Nauja nelegalų tapatybė dažniausiai sukuriama suklastojus gimimo faktą užsienio šalyje patvirtinančius dokumentus. Taip pat Rusijos žvalgybos tarnybos naudoja ir nelegalus su tikromis tapatybėmis, kurie įgyja Vakarų šalių pilietybes. Išsiųsti į Vakarų šalis nelegalų programos dalyviai susikuria naują gyvenimą – baigia universitetus, susituokia bei susilaukia vaikų, įsitraukia į vietos bendruomenių gyvenimą bei įgyja jų pasitikėjimą. Jie užmezga artimus socialinius ir profesinius ryšius, kurie jiems padeda rinkti žvalgybos informaciją. Nelegalai gyvena iš pažiūros įprastą gyvenimą ir dirba patį įvairiausią darbą dažniausiai verčiasi verslu, moksline veikla, menais. Siekdami nuslėpti savo sąsajas su Rusija, jie atvirai nepalaiko prorusiškų naratyvų ir dažnai kritiškai pasisako apie Rusiją. Visiškai integravęsi į visuomenę bei susikūrę jokių įtarimų nekeliantį gyvenimą, nelegalai vykdo ilgalaikę, slaptą žvalgybos veiklą.
Vadovaujantis nekaltumo prezumpcija, asmuo yra nekaltas, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.
