SANTRAUKA
Tuo pačiu metu Rusija ruošiasi ilgalaikei konfrontacijai su NATO, taip pat ir Baltijos jūros regione, ir palaipsniui plečia tam reikalingus karinius pajėgumus Vakarų kryptimi. Pradėta vykdyti didelio masto Ginkluotųjų pajėgų reforma, bet jai visiškai įgyvendinti prireiks nuo kelerių iki dešimties metų.
Dėl aukštų naftos kainų, valstybės investicijų į karo pramonę ir gebėjimo apeiti sankcijas Rusijos ekonomika laikosi geriau, nei tikėtasi. Karo pramonė tampa Rusijos ekonomikos varomąja jėga, kitų ekonomikos sričių sąskaita.
Vis dėlto „Wagner“ maištas parodė, kad režimas nesugeba greitai reaguoti į besikeičiančią situaciją, o visuomenė abejinga kovai dėl valdžios. Prezidento rinkimai reikalingi Kremliaus režimui norint užsitikrinti Vladimiro Putino valdžios legitimumą ir visuomenės pritarimą vykdomai politikai. V. Putiną perrinkus prezidentu, nepopuliarūs režimo sprendimai, mobilizuojantys valstybę ir visuomenę karui, yra labiau tikėtini.
Santykiuose su Vakarais režimui svarbiausia stabdyti paramą Ukrainai, to Kremlius siekia šantažu ir grasinimais. Tarptautinė izoliacija skatina Rusiją plėtoti santykius su globaliųjų Pietų valstybėmis ne tik siekiant užsitikrinti alternatyvius prekybos ir logistikos kelius, bet ir suburti antivakarietišką koaliciją.
Šiai veiklai vykdyti Baltarusijos žvalgyba naudojasi iš Lietuvos į Baltarusiją vykstančių asmenų apklausomis pasienyje, taip pat didėjančia baltarusių diaspora Lietuvoje. Naudodamos bauginimo priemones, Baltarusijos žvalgybos tarnybos siekia verbuoti ir Lietuvos diplomatinės atstovybės Baltarusijoje darbuotojus.
Kremlius leidžia Aleksandrui Lukašenkai rodyti tariamą suverenumą ir lygiavertiškumą priimant sprendimus, tačiau Rusija sieks išlaikyti ir didinti Minsko kontrolę kurdama nestrateginio branduolinio ginklo pajėgumus Baltarusijoje ir įtvirtindama sąlygas ilgalaikiam kariniam buvimui teisinėmis priemonėmis.
Kinijos žvalgybos tarnybos taikiniams Lietuvoje ieškoti, kontaktams megzti ir informacijai rinkti naudojasi socialiniais tinklais, plečia prieš Lietuvą nukreiptus kibernetinio šnipinėjimo pajėgumus. Augantis poreikis rinkti su Lietuva susijusią informaciją didina rizikas, kad Kinijos žvalgyba sieks aktyviau užmegzti ryšius su Lietuvos piliečiais jiems lankantis Kinijoje bei kitose trečiosiose šalyse.
Keletas prorusiškų visuomenės veikėjų Lietuvoje siekia kurti prorusiškas politines jėgas, tačiau šios iniciatyvos žlunga. Siekdami stiprinti savo įtaką, jie bando užmegzti ryšius Rusijoje ir Baltarusijoje. Prorusiškų judėjimų lyderiai pagrindiniais politiniais tikslais įvardija besąlygišką taiką su Rusija ir Lietuvos neutralumą, šie siūlymai atitinka Rusijos strateginius tikslus regione.
Jomis siekiama kurstyti baimę ir paniką, trikdyti valstybės institucijų darbą, skatinti nepasitikėjimą valstybės sprendimais. Tikėtina, kad Rusijos vykdoma informacinė politika agresyvės, o artimoje perspektyvoje planuojamos informacinės atakos bus susijusios su rinkimais, regioniniais konfliktais ar Ukrainai skiriama parama.
Ji sistemingai plečia įmonių tinklą, kuris padeda išvengti tarptautinių sankcijų. Rusijai tarpininkaujančios įmonės ieško įvairių būdų reikiamai įrangai įgyti, mezga kontaktus su tokios įrangos gamintojais ir prekybininkais. Kai kurios Lietuvoje veikiančios įmonės, aiškiai suprasdamos, kad padeda išvengti sankcijų, organizuoja įrangos, technologijų ir kitos produkcijos eksportą į Rusiją.
Teroro išpuolių tikimybę didina suaktyvėjusi islamistinė propaganda, kurią vykdo tarptautinės teroristinės organizacijos. Islamistų platinamų propagandos naratyvų, paremtų tokiais musulmonams svarbiais įvykiais, kaip Izraelio ir „Hamas“ konfliktas ar Korano išniekinimo akcijos, prieinamumas kelia Lietuvoje gyvenančių pavienių musulmonų radikalėjimo riziką.