SANTRAUKA
Lietuvos ir regiono saugumo situacija priklauso nuo Rusijos karinių pajėgumų, kurių augimą lėtina karas prieš Ukrainą. Šiuo metu Rusijai tenka skirti beveik visus turimus pajėgumus frontui, todėl jos galimybės kelti karinio pobūdžio grėsmes kitoms valstybėms išlieka laikinai apribotos. Vis dėlto tai gali keistis priklausomai nuo situacijos fronte.
Ji išlieka priklausoma nuo užsienio technologijų, medžiagų ir komponentų, kai kurios priklausomybės išliks ir ilgalaikėje perspektyvoje. Tačiau investuodamas į technologinį savarankiškumą Kremlius didina savo atsparumą sankcijoms.
Aliaksandrui Lukašenkai yra svarbu įrodyti savo valdžios teisėtumą ir siekti Baltarusijai taikomų sankcijų švelninimo. Nepaisant noro atkurti santykius, Baltarusijos režimas, beveik neabejotina, nešvelnins autoritarinės politikos, o jo veiksmai Lietuvos ir kaimyninių valstybių atžvilgiu, labai tikėtina, išliks agresyvūs.
Į juos įtraukiami ne tik dėl politinių motyvų nuteisti baltarusiai, bet ir užsienio valstybių, taip pat ir Lietuvos, piliečiai bei subjektai, kritikuojantys Baltarusijos režimą. Šiuose sąrašuose esantiems ir į Baltarusiją vykstantiems Lietuvos piliečiams kyla sulaikymo grėsmė.
Pekinas, įgyvendindamas šį tikslą, deda pastangas perimti lyderystę valstybių bloke, kurio šalys nusiteikusios prieš Vakarus. Kinija plečia bendradarbiavimą su Rusija, siekdama didesnės įtakos Indijos ir Ramiojo vandenynų regione ir pasaulyje. Dėl vykdomos žvalgybos veiklos, duomenų rinkimo ir informacijos cenzūros, kyla saugumo rizikų Lietuvos piliečiams tiek Kinijoje, tiek Lietuvoje. Labai tikėtina, kad artimoje perspektyvoje Pekino įtaka augs, bandymai formuoti alternatyvią pasaulio sistemą taps vis ryškesni, o tai didins geopolitinę įtampą.
Priedangai pasitelkiami pavieniai Europoje ir JAV veikiantys verslo atstovai – patikimų valstybių verslininkų dalyvavimu tokie subjektai siekia paslėpti savo vaidmenį ir sukurti teigiamą verslo iniciatyvos įvaizdį. Rusijos ir Baltarusijos subjektai siekia naudotis ir Lietuvos technologijų sektoriuje veikiančiomis įmonėmis. Taip norima vystyti ir perimti Vakaruose vystomas technologijas; Rusijos ir Baltarusijos interesas gauti vakarietiškų technologijų išliks itin didelis.
Kibernetinių išpuolių žalą didina tiekimo grandinių pažeidžiamumas ir vis platesnis naujų technologijų, tokių kaip dirbtinis intelektas (DI), naudojimas. Beveik neabejotina, kad augant kibernetinių pajėgumų naudojimo efektyvumui, labiausiai kibernetinės grėsmės didės prie greitai kintančios aplinkos neprisitaikančioms organizacijoms.
Rusijos užsienio reikalų ministerija atlieka pagrindinį vaidmenį platinant šiuos kaltinimus tarptautinėse organizacijose – viešais pareiškimais ir diplomatiniais kanalais ji siekia atkreipti dėmesį į Baltijos valstybių tariamą rusofobinę politiką. Rusija stengiasi panaudoti šiuos kaltinimus kaip spaudimo priemonę Lietuvai ir kitoms Baltijos valstybėms ir, tikėtina, pateisinti savo agresyvią užsienio politiką bei geopolitinius interesus.
Lietuvoje nustatyti bandymai kurti nihilistinį neonacizmą, kurio sekėjais dažnai tampa itin jauni asmenys, propaguojančias grupes. Šios ir panašių dešiniojo ekstremizmo smurtinių ideologijų plėtra didina pavienių išpuolių tikimybę. Islamistinės teroristinės organizacijos kuria paaugliams patrauklų propagandinį smurtinį turinį. Tikėtina, kad užverbuotais nepilnamečiais bus siekiama pasinaudoti mažiau sudėtingoms atakoms Europoje vykdyti.
