SANTRAUKA

Kremlius pasitelkia ne vien įprastas spaudimo priemones, bet ir imasi smurtinių veiksmų prieš jo interesų neatitinkančias valstybes. Vykdydama diversijas, Rusija, beveik neabejotina, siekia padidinti Vakarų visuomenių nepasitikėjimą institucijomis ir priversti politikus mažinti paramą Ukrainai.

Kremlius jaučiasi pranašesnis už Ukrainą remiančias demokratines valstybes ir, beveik neabejotina, tęs karą tol, kol sulauks esminių nuolaidų. Tarptautinis spaudimas nekeičia Rusijos pozicijos, o jos stiprėjanti sąjunga su Iranu ir Šiaurės Korėja rodo, kad konfrontuodama su Vakarais Rusija nesibodės jokių sąjungininkų ir jokių priemonių.

Nors konfliktas iš Rusijos reikalauja milžiniškų išlaidų, artimoje perspektyvoje ji ne tik išliks pajėgi užtikrinti panašų karo finansavimo lygį, bet, tikėtina, ir jį didinti. Didelės karinės išlaidos neigiamai veikia Rusijos ekonomiką, tačiau tai neverčia Kremliaus keisti savo užsienio ir saugumo politikos. Putino režimas jaučiasi visiškai kontroliuojantis situaciją Rusijoje, o grėsmės režimo stabilumui artimiausioje perspektyvoje mažai tikėtinos.

Nors kariaudama Ukrainoje patiria nuostolių, Rusija toliau didina karinio personalo skaičių, skiria daug dėmesio ir resursų karo pramonės plėtrai ir siekia įgyvendinti ambicingą karinę reformą.

Siekdama tęsti karą, Rusija siunčia į Ukrainą karius ir kovos techniką net iš regionų, esančių arčiausiai NATO, pavyzdžiui, Kaliningrado srities. Vis dėlto šioje srityje esančios karinės grupuotės jūrų ir oro komponentai yra mažiau įtraukti į karo veiksmus – jų pakaktų, kad, vykstant konfliktui, Aljanso veiksmai Baltijos jūroje būtų sutrikdyti.

Artimoje perspektyvoje jis sieks, kad Vakarai, įskaitant Lietuvą, pripažintų jį teisėtu šalies vadovu. Baltarusija vis dažniau remia Rusijos užsienio politikos iniciatyvas tarptautinėje erdvėje ir savo strateginio pasirinkimo nekeis, išlikdama artimiausia Rusijos sąjungininke.

Prieš juos imamasi neadekvačių, su tarptautine teise nesuderinamų veiksmų – Lietuvos piliečiai neteisėtai sulaikomi, prieš juos pradedamas baudžiamasis persekiojimas dėl politinių pažiūrų ir kritikos Baltarusijos režimui. Vykdydamas šią veiklą, režimas siekia paveikti Lietuvos užsienio politiką Baltarusijos atžvilgiu, o Baltarusijos visuomenėje įtvirtinti naratyvą apie neva prieš šalį nusiteikusias kaimynes.

Pekino pozicija remiasi prielaida, kad Putino režimui negalima leisti pralaimėti. Besitęsiantis konfliktas atitinka Kinijos interesus, nes kelia iššūkių Vakarams ir sekina jų resursus. Augantis Rusijos ir Kinijos ekonominis, energetinis ir karinis bendradarbiavimas ne tik reikšmingai didins Rusijos galimybes tęsti karą, bet ir stiprins jos priklausomybę nuo Kinijos.

Tikėtina, kad per 2024 m. Lietuvoje vykusius rinkimus socialiniuose tinkluose platintos prorusiškos idėjos padėjo mobilizuoti šiuo metu didžiausią įmanomą prorusiškų rinkėjų skaičių. Absoliučiai daugumai Lietuvos visuomenės Rusiją vertinant kaip grėsmę, dalies visuomenės pritarimas Rusijos agresyviai politikai vertintinas kaip pažeidžiamumas, kuriuo, neatmestina, Rusija sieks pasinaudoti.

Į šį sektorių nesėkmingai ketino investuoti asmenys, susiję su Rusijos strateginėmis įmonėmis, bankų sektoriumi ar finansų įstaigomis. Tikėtina, kad tokiomis investicijomis siekiama susikurti galimybių tarptautinėms sankcijoms apeiti.

Pastaraisiais metais įvyko keletas incidentų, kuriuos Baltijos jūroje sukėlė Kinijos kompanijoms priklausantys ar Rusijos „šešėliniam laivynui“ priskiriami laivai. Beveik neabejotina, kad Baltijos jūroje daugės Rusijai draugiškų šalių laivų, kurių įgulos dažnai pasižymi aplaidžiu požiūriu į saugią laivybą. Tikėtina, kad intensyvėjant trečiųjų šalių laivybai Baltijos jūroje didės netyčinių incidentų rizika; neatmestina, kad povandeninė infrastruktūra taps ir tyčinių atakų taikiniu.

Iš Centrinės Azijos atvykusių užsieniečių Lietuvoje per kelerius metus padaugėjo daugiau nei dešimt kartų. Kasmet tarp imigrantų iš šio regiono nustatoma asmenų, keliančių riziką Lietuvos ir kitų ES valstybių saugumui.