Kinija siekia keisti tarptautinę tvarką, telkdama antivakarietiškų valstybių bloką

Kinija vis aktyviau save pristato kaip valstybių bloko, kvestionuojančio dabartinę tarptautinę sistemą, lyderę. Kinija ir šiam blokui priskirtinos Rusija, Šiaurės Korėja ir Iranas yra įsitikinusios, kad po Šaltojo karo susiformavusią tarptautinę tvarką reikia keisti, nes ji neatitinka pasikeitusių geopolitinių realijų ir yra naudinga Vakarų, daugiausia JAV, interesams.

Kinija telkia Vakarų atžvilgiu priešiškai nusiteikusias valstybes simboliškai, pavyzdžiui, kviesdama jų lyderius dalyvauti jos organizuojamuose karininiuose paraduose ar forumuose ir aktyviai veikdama tarptautinėse organizacijose. Tai padeda formuoti opoziciją Vakarams ir įtvirtinti savo strateginius interesus ir įtaką. Aktyviausiai Kinija veikia Jungtinėse Tautose (JT), BRICS ir Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijoje (ŠBO).

Kinija oficialiai skelbiasi palaikanti JT chartijoje įtvirtintas taisykles, tačiau aktyviai siekia pakeisti šią organizaciją iš vidaus. Kinija deda dideles pastangas, kad jos atstovai būtų paskirti į aukštas pareigas JT sistemai priklausančiose agentūrose, kurios disponuoja dideliais finansiniais ištekliais ir gali būti išnaudotos jos interesams. Kinija siekia, kad jos nacionalinės iniciatyvos, pavyzdžiui, susijusios su infrastruktūros plėtra, technologijų standartizavimu, būtų įtvirtintos kaip visos organizacijos tikslai ir įgyvendinti pasinaudojus bendrais resursais.

JT lygmeniu Kinija aktyviai telkia valstybių koalicijas, kurias dažniausiai sudaro autoritarinės ir besivystančios šalys. Jos ne tik padeda Kinijai palankia linkme formuoti JT agentūrų veiklą, tačiau ir balsuodamos vieningai palaiko Kiniją jai aktualiais klausimais Generalinėje Asamblėjoje. Tai padeda Kinijai sukurti reikšmingą atsvarą Vakarams tokiais klausimais kaip žmogaus teisės, Taivanas ar tarptautinių konfliktų sprendimas.

Skirtumai tarp Kinijos oficialios laikysenos ir jos realių veiksmų JT išryškėja ir karo Ukrainoje klausimu. Nors Kinija pabrėžia gerbianti tokius JT principus kaip valstybių suverenitetas ir teritorinis integralumas, ji susilaiko arba balsuoja prieš Rusijos invaziją smerkiančias rezoliucijas, nes laiko Maskvą savo strategine partnere. Tuo pat metu Kinija JT skelbia savo taikos Ukrainoje vizijas ir konsolidavusi besivystančių ir, autoritarinių valstybių paramą, pristato save kaip konflikto atžvilgiu neutralią ir taika suinteresuotą valstybę.

Savo kaip alternatyvaus Vakarams galios centro įtaką Kinija plečia ir organizacijoje BRICS. Pekinas aktyviai pasisako už šios organizacijos plėtrą ir teikia prioritetą tų valstybių prisijungimui, su kuriomis yra užmezgusi glaudžius dvišalius santykius. Tam Kinijos iniciatyva buvo įsteigtas specialus BRICS partnerių valstybių statusas, kurį šiuo metu yra įgijusios dešimt valstybių, įskaitant Baltarusiją, Kazachstaną, Lotynų Amerikos, Afrikos ir Pietryčių Azijos šalis.

Telkdama valstybes BRICS organizacijoje Kinija naudoja antikolonialistinį naratyvą. Ji pabrėžia, kad Vakarų sukurta tarptautinė sistema yra pagrįsta nelygybe, išnaudojimu, skelbiasi galinti sukurti teisingesnį atstovavimą. Savo įtaką ji plečia naudodamasi Šanchajuje įsteigtu BRICS plėtros banku, skatina organizacijos nares aktyviai dalyvauti „Juostos ir kelio“ iniciatyvos projektuose, naudoti juanį tarptautinėms finansinėms perlaidoms vykdyti ir kurti atskiras nuo Vakarų finansų sistemas.

Kinija vis aktyviau didina savo įtaką ŠBO, plečia šios organizacijos aprėptį ir mandatą. Kaip ir BRICS atveju, Kinija pasisako už naujų valstybių, kurios išplėstų organizacijos įtaką už Centrinės Azijos ribų, prisijungimą. Pastaraisiais metais prie organizacijos prisijungė Baltarusija ir Iranas, dar 14 valstybių iš Vidurio Rytų, Šiaurės Afrikos ir Pietryčių Azijos dalyvauja organizacijos veikloje kaip partnerės.

ŠBO viršūnių susitikime, vykusiame 2025 m. rugsėjį, Kinija paskelbė Globalaus valdymo iniciatyvą, kuria akcentuoja daugiapolio pasaulio svarbą, poreikį kurti ir stiprinti su Vakarais nesusijusias ekonominio, energetinio, technologinio bendradarbiavimo ir saugumo užtikrinimo platformas. Susitikime Pekino iniciatyva priimtas ir sprendimas įsteigti ŠBO plėtros banką, kurį, labai tikėtina, Kinija panaudos plėsdama savo įtaką organizacijoje. Pekinas taip pat siekia plėsti ŠBO veiklos apimtis, integruoti jos nacionaliniams interesams aktualius klausimus, tokius kaip atsinaujinanti energetika, technologinės inovacijos ir saugumo iššūkiai.

Beveik neabejotina, kad vidutinėje perspektyvoje Kinijos vaidmuo telkiant ir stiprinant antivakarietiškų valstybių bloką kels vis daugiau iššūkių Lietuvos ir euroatlantinės erdvės saugumo interesams. Kinija siekia sukurti efektyvią atsvarą, kuri padėtų atsiriboti nuo Vakarų institucijų, finansų sistemų, tiekimo grandinių ir palaikytų jos užsienio ir saugumo politikos tikslus.

Labai tikėtina, kad tai didins Kinijos atsparumą ir leis agresyviau įgyvendinti geopolitinius tikslus Indijos ir Ramiojo vandenynų regione ir globaliu mastu. Tai taip pat sudarys palankias sąlygas kitoms Kinijai artimoms valstybėms siekti savo revizionistinių tikslų.