ĮVADINIS ŽODIS

Lietuvos žvalgybos bendruomenė pristato jau dešimtąjį Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą. Per šį laikotarpį keitėsi jo apimtis ir forma, tačiau pagrindiniai grėsmių Lietuvai šaltiniai išliko tie patys: agresyvėjanti Rusija, vis labiau nuo jos priklausanti Baltarusija, o pastaraisiais metais – priešiškumo nebeslepianti Kinija.

Per pastarąjį dešimtmetį įtampa augo. Agresyvi Rusijos retorika virto nusikaltimais žmoniškumui paženklintu karu prieš Ukrainą ir diversijomis prieš ją remiančius Vakarus. Žiauriai baltarusių tautos laisvės ir teisingumo troškimą nuslopinusio Minsko režimo kalbas apie gerą kaimynystę pakeitė sukelta beprecedentė nelegalios migracijos krizė prieš Lietuvą, Lenkiją ir Latviją. Kinija, iš esmės įšaldžiusi diplomatinius ir prekybos santykius su Lietuva, tapo viena pagrindinių Rusijos agresijos rėmėjų.

Deja, mažai tikėtina, kad artimoje perspektyvoje situacija keisis į gera. Nepaisydama didžiulių nuostolių Ukrainoje, sunkios naštos ekonomikai ir savo visuomenės skurdinimo, Rusija didina karo apsukas ir švaistosi grasinimais prieš Vakarus panaudoti branduolinį ginklą. Sekdamos Kremliumi, kitos autokratijos puoselėja viltis išardyti esamą ir kurti naują pasaulio tvarką, kuri būtų grindžiama ne pagarba žmogaus teisėms ir valstybių suverenitetui, bet prievarta ir nužmoginimu.

Mes tą žinome, tam ruošiamės, pasitikime savo piliečių atsparumu ir sąmoningumu bei tikime mūsų – laisvojo pasaulio – pranašumu prieš diktatūras.

Rusija nuolat bando atkurti savo šnipų tinklą Lietuvoje ir mūsų sąjungininkų šalyse, kurį dėl atsakomųjų Vakarų veiksmų Rusijai įsiveržus į Ukrainą pavyko smarkiai apardyti; Baltarusijos KGB agresyviai mėgina verbuoti sieną kertančius asmenis; Kinija aktyviai vykdo kibernetinę žvalgybą ir verbuoja nuotoliu. Visa tai reikalauja nuolatinio Lietuvos kontržvalgybos dėmesio.

Stebime agresyvesnes ir pavojingesnes nuo Šaltojo karo laikų primirštas kenkėjiško veikimo formas – 2024 m. Lietuvoje ir kitose Europos valstybėse surengtos dešimtys diversijų prieš Ukrainos rėmėjų infrastruktūrą, energetikos, transporto, informacines sistemas, istorinės atminties objektus. Lietuvos žvalgybos ir teisėsaugos tarnybos kartu dirbo siekdamos išsiaiškinti ir užkardyti tokias operacijas. Vertiname, kad dažniausiai šiuos išpuolius rengia Rusijos žvalgybos tarnybos, o vykdo su jomis tiesiogiai nesusiję socialiniuose tinkluose užverbuoti nusikalsti linkę asmenys, kartais net nežinantys, kas yra tikrieji užsakovai.

Prieš 10 metų apie virsmo technologijas ir jų keliamus iššūkius dar nekalbėjome, bet šiandien konstatuojame: įžengėme į dirbtinio intelekto amžių. Į kvantinių kompiuterių, sensorių ir naujos kriptografijos kūrimą investuoja ne vien draugiškos ir gerų ketinimų vedinos valstybės. Jau pradėjome susidurti ir su giluminėmis ĮVADINIS ŽODIS 7 klastotėmis, kuriamomis pasitelkus naujausias technologijas. Neskirdami deramų intelektinių ir finansinių išteklių naujausioms technologijoms įsisavinti, rizikuotume ne tik atsilikti nuo savo varžovų, bet ir nesusikalbėti su partneriais bei sąjungininkais.

Šio leidinio dešimtmečio proga viršelyje pateikti vieni svarbiausių įvykių, dariusių įtaką saugumo situacijai regione ir pasaulyje. Jame ne tik grėsmę kėlę įvykiai ir veiksmai, bet ir tai, ką mes, Lietuva ir mūsų sąjungininkai, padarėme dėl savo saugumo. Šiandien yra ypač svarbu pabrėžti, kad Lietuva užsitikrino energetinę nepriklausomybę, o 2024 m. vykę rinkimai patvirtino, kad Lietuvos visuomenė yra atspari Rusijos mėginimams daryti reikšmingesnę įtaką.

Mūsų žvalgybos bendruomenė skiria ir skirs savo operatyvinius, analitinius ir organizacinius gebėjimus tam, kad grėsmės Lietuvos valstybei ir visuomenei būtų užkardytos, o bet kokia žala – sušvelninta. Darome tai vis aktyviau bendradarbiaudami su partneriais kitose demokratinėse valstybėse. Šiandien ypač svarbi ir Lietuvos piliečių parama. Tikimės, kad jūsų dėmesys šiam dokumentui prisidės stiprinant visuomenės ir valstybės atsparumą, nes žinojimas yra galingas ginklas.