ĮVADINIS ŽODIS

Vieni grėsmę mūsų šalies nacionaliniam saugumui keliantys reiškiniai – oro erdvę pažeidžiantys rusiški dronai ar prieš Lietuvą nukreipta dezinformacija – yra akivaizdūs, kiti – priešiškai nusiteikusių šalių kibernetinės atakos ar žvalgybos tarnybų veikla – mažiau pastebimi ar rečiau aptariami viešojoje erdvėje.

Vis dėlto svarbiausias veiksnys, lemiantis Lietuvos saugumo situaciją – Rusijos ilgalaikis apsisprendimas didinti ir prireikus panaudoti karinę galią. Šiuo metu didžioji dalis Rusijos karinių pajėgumų yra sutelkti fronto linijoje Ukrainoje. Tačiau net ir kariaudama Rusija sugeba vykdyti ginkluotųjų pajėgų reformą, dėl kurios auga kariniai pajėgumai Kaliningrado srityje ir prie rytinių NATO sienų.

Plataus masto karas prieš Ukrainą, lėtėjanti Rusijos ekonomika ir jai taikomos sankcijos neleidžia plėsti ginkluotųjų pajėgų tokiu tempu, kokiu norėtų Kremlius. Bet Rusijos valdžia pasiryžusi siekti karinių tikslų, nepaisydama savo piliečių gerovės – didinami mokesčiai ir nesuvaldoma infliacija vis labiau paveiks Rusijos gyventojus, kuriems teks susitaikyti su karinių išlaidų našta.

Nors konvencinė karinė grėsmė Lietuvai artimiausioje perspektyvoje išliks maža, netrūksta kitų saugumo iššūkių. Lietuvai priešiški kaimyniniai režimai naudoja nekonvencines priemones, kurių tikslas – paveikti mūsų piliečių protus, kurti nesaugumo atmosferą ir versti mus priimti šiems režimams naudingus sprendimus. Cigarečių gabenimas oro balionais, keliantis grėsmę civilinei aviacijai, ar Lietuvos piliečių politiškai motyvuoti sulaikymai yra Baltarusijos režimo naudojamos spaudimo ir terorizavimo priemonės, kuriomis siekiama režimo tarptautinio pripažinimo ir šaliai taikomų ribojimų mažinimo.

Nemažėja ir prieš Lietuvą nukreipta priešiškų žvalgybos tarnybų veikla. Negalėdamos aktyviai veikti mūsų šalies teritorijoje, priešiškų valstybių žvalgybos ir saugumo tarnybos stengiasi verbuoti į užsienį vykstančius mūsų piliečius. Kiekvienas, net ir neturintis prieigos prie įslaptintos informacijos asmuo, gali tapti jų taikiniu, todėl Lietuvos žvalgyba, kaip ir kitos šalies institucijos, ragina išlikti budrius ir atsisakyti kelionių į Rusiją ir Baltarusiją.

Grėsmėmis šalies saugumui gali tapti ir naujosios technologijos, patekusios į priešiškų veikėjų rankas. Jau matoma nauja tendencija – dirbtinio intelekto įrankiai naudojami vykdant kompleksiškas kibernetines atakas, nukreiptas prieš svarbias Lietuvos institucijas.

Melagingais pranešimais ir gąsdinimais Lietuvai priešiškos šalys ir joms prijaučiantys veikėjai siekia kelti paniką ir nepasitikėjimą valstybės institucijomis. Tačiau kritinis mąstymas, gebėjimas atskirti faktus nuo melagingos informacijos ir aktyvus domėjimasis saugumo aktualijomis padeda užkirsti kelią priešiškų veikėjų pastangoms ir stiprina mūsų pilietinę visuomenę.

Rusija sieks savo imperinių ambicijų senais „skaldyk ir valdyk“ būdais, o vienas pavyzdžių – bandymas suardyti NATO partnerių vienybę. Priešnuodis tam – nuoseklus dialogas ir glaudesnis bendradarbiavimas, kuris praktiškai įtvirtina svarbiausias Aljanso nuostatas.

Nuosekliai auginami gynybiniai pajėgumai ir stiprūs ryšiai su NATO partneriais padeda atgrasyti Rusiją nuo neapskaičiuotos karinės agresijos prieš mus ar kitas Aljanso šalis. Prie Lietuvos gynybinio potencialo didinimo prisideda kiekvienas šalies pilietis, ugdydamas savo gebėjimą identifikuoti grėsmes ir jas užkardyti. Tikimės, kad šiame Lietuvos žvalgybos bendruomenės parengtame vertinime skelbiama informacija bus aktuali ir naudinga.