Kibernetinėmis atakomis siekiama vis didesnio masto ir destruktyvesnio poveikio

Svarbių Lietuvos organizacijų informacinėms sistemoms didžiausią grėsmę kelia priešiškų valstybių kibernetinio šnipinėjimo grupuotės. Turėdamos didelius finansinius išteklius, kompetenciją ir motyvaciją veikti prieš Lietuvos ir kitų NATO valstybių organizacijas, šios grupuotės siekia įgyvendinti sudėtingas, sunkiai aptinkamas operacijas, skirtas jautriai informacijai perimti, dezinformacijai skleisti ir nuo 2025 m. gruodžio vykdyti destrukcines atakas prieš ypatingos svarbos infrastruktūrą.

Kibernetiniai veikėjai sugeba padaryti vis didesnės žalos informacijos saugumui, elektroninėje erdvėje valdomomis paslaugoms ir vykdomiems procesams, todėl kelia vis didesnę grėsmę valstybių nacionaliniam saugumui. Institucijos ir organizacijos, norėdamos išvengti paralyžiuojančio kibernetinių atakų poveikio, privalo stiprinti savo kibernetinio saugumo pajėgumus ir diegti alternatyvias priemones, kurios leistų netrikdomai vykdyti veiklą net ir įvykus kibernetinei atakai.

Beveik neabejotina, kad dideliam kiekiui vieno sektoriaus organizacijų pasirinkus tų pačių tiekėjų paslaugas ar produktus, išauga sėkmingo įsiskverbimo ir didelio masto kibernetinių atakų tikimybė. Tiekimo grandinių panaudojimas sukuria naujas puolimo kryptis ir padidina puolimo galimybes. Per mažai kibernetiniu saugumu besirūpinančios organizacijos gali įgalinti programišius pasiekti ir kitas grandinėje esančias atsparesnes organizacijas. Pavyzdžiui, 2025 m. spalį „Amazon Web Services“ debesijos paslaugų nutrūkimas įvyko ne dėl kibernetinės atakos, tačiau iliustravo, kaip sėkminga kibernetinė ataka prieš vieną tiekėją galėtų paveikti globalias tiekimo grandines. Buvo sutrikdytos socialinės medijos platformų „Snapchat“ ir „Reddit“, interneto televizijų „Hulu“ ir „Disney+“, finansinių paslaugų tiekėjų „Coinbase ir „Venmo“, taip pat tūkstančių kitų organizacijų teikiamos paslaugos. Galimybė puolant vieną organizaciją paveikti visų jos klientų informacines sistemas tiekimo grandinių atakas daro vienu patraukliausiu ir efektyviausiai naudojamu atakos vektoriumi.

Kibernetinių atakų vykdytojai ne tik tęsia pasiteisinusių atakų metodų naudojimą, bet ir ieško naujų būdų ir priemonių, palengvinančių kenkėjiškos veiklos įgyvendinimą. Tobulinami didieji kalbos modeliai, kuriais paremtos dirbtinio intelekto technologijos, suteikia galimybes vykdyti greitesnes, mažiau resursų reikalaujančias, efektyvesnes ir masiškesnes atakas.

Nors DI kibernetinėse atakose buvo naudojamas ir anksčiau, 2025 m. buvo dokumentuotas pirmasis kenkėjiškame kode integruoto DI atvejis. Ukrainos kibernetinių incidentų atsako komanda identifikavo, tikėtina, Rusijos karinės žvalgybos GRU kibernetinio šnipinėjimo grupuotės naudojamą „LameHug“ kenkėjišką, informacijai vogti skirtą programinį kodą, kurio komandos perimti duomenis kompromituotoje sistemoje buvo generuojamos DI, o ne integruotos pačių programišių. Labai tikėtina, kad DI naudojimas lėmė ir kitus pokyčius priešiškų valstybių vykdomose kibernetinėse atakose.

Pavyzdžiui, naudojant DI galima efektyviai rinkti informaciją apie taikinių veiklą, kontaktus, komunikacijas, ją vėliau panaudoti ruošiant įtarimo nesukeliančius kenkėjiškus elektroninius laiškus. DI suteikia ir galimybių priešiškoms valstybėms greičiau ir efektyviau panaudoti nelegaliai perimtą informaciją kenkėjiškai veiklai vykdyti. Taip šios valstybės gali iš anksto pasiruošti joms nepalankiems politiniams sprendimams, realiu laiku rengti diskreditavimo ir dezinformacijos kampanijas, o karo atveju – efektyviai identifikuoti ir eliminuoti taikinius.

Beveik neabejotina, kad geopolitinė įtampa, priešiškų valstybių ir kriminalinio pasaulio kibernetinių pajėgumų vystymas bei naujos technologijos tiek trumpalaikėje, tiek ilgalaikėje perspektyvoje didins grėsmes Lietuvos ir kitų NATO valstybių kibernetinėje erdvėje. Nuolatinis kritiškai svarbias paslaugas Lietuvoje teikiančių organizacijų kibernetinio saugumo politikos atnaujinimas, atsižvelgiant į kibernetinių grėsmių ir pačios organizacijos veiklos pokyčius, bei praktinis taikymas mažina rizikas ne tik pačiai organizacijai, bet ir kitiems su ja susijusiems subjektams bei Lietuvos nacionaliniam saugumui.

2025 m. fiksuotų kibernetinių atakų, sutrikdžiusių arba bandžiusių sutrikdyti visuomenei svarbios infrastruktūros ar organizacijų veiklą, pavyzdžiai:

• Sausį įvykdyta ataka prieš Slovakijos geodezijos, kartografijos ir kadastrų registrus, Slovakijos žemės ūkio ministro apibūdinta kaip didžiausia kibernetinė ataka šalies istorijoje, sutrikdė nuo šių duomenų priklausančią valstybės ir privačių organizacijų veiklą.
• Rugsėjį įvykdyta ataka prieš „Collins Aerospace“ MUSE programinę įrangą, naudojamą keleivių registracijai ir laipinimui administruoti, sutrikdė Hitrau, Briuselio, Berlyno ir Dublino oro uostų darbą, buvo atidedami ir atšaukiami skrydžiai.
• Gruodį Lenkijoje buvo užkardyta koordinuota didelio masto ataka prieš elektros energiją ir šilumą tiekiančias organizacijas. Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas nurodė, kad yra požymių, jog šią ataką vykdė Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Skelbiama, kad jei ataka būtų sėkmingai įvykdyta, žiemos metu be šildymo būtų likę pusė milijono Lenkijos gyventojų, Lenkijos skaitmeninių reikalų ministras teigė, kad nedaug trūko iki elektros tiekimo sutrikdymo.

Paspauskite ant paveikslėlio, kad jį padidintumėte.