Labai tikėtina, kad situacija Baltijos jūroje išliks įtempta – Rusija yra pasiryžusi užtikrinti savo komercinius interesus visomis priemonėmis

Tarptautinės sankcijos, nukreiptos prieš Rusijos šešėlinį laivyną, sutrikdė Rusijos strategiją ir sumažino Rusijos įmonių gaunamą pelną iš prekybos energijos ištekliais. Vis dėlto didelė dalis šešėlinio laivyno iki šiol naudojasi Baltijos jūros keliu naftai ir jos produktams eksportuoti, per jį išgabenama 40 proc. jūrų keliu eksportuojamos rusiškos naftos.

Rusijos šešėliniam laivynui priskiriama iki 1 000 laivų visame pasaulyje, gabenančių Rusijos naftą ir suskystintas dujas. Tai – svarbus įrankis Rusijai parduoti žaliavą, apeinant sankcijų nustatytą kainą, ir taip užsitikrinti papildomų pajamų, reikalingų karui prieš Ukrainą finansuoti.

Šių laivų įgulos naudoja įvairias taktikas paslėpti krovinio kilmę, pavyzdžiui, perkelia krovinį iš laivo į laivą atviroje jūroje, sukeldamos aplinkosaugines grėsmes, išjungia automatinę identifikavimo sistemą ar manipuliuoja duomenimis, pateikdamos klaidingas laivo koordinates. Siekiant nuslėpti tikruosius tanklaivių savininkus, naudojamos sudėtingos nuosavybės ir valdymo struktūros.

Rusija, siekdama užtikrinti nepertraukiamą šešėlinio laivyno tanklaivių laivybą Baltijos jūroje, ėmėsi papildomų veiksmų. Beveik neabejotina, kad Rusijai itin svarbu užtikrinti, kad šių tanklaivių įgulos nesudarytų galimybių Vakarų valstybių institucijoms atlikti tanklaivių ar jų įgulos patikras.

Šiuo tikslu 2025 m. Rusija pradėjo aktyviau saugoti šešėliniam laivynui priskiriamus tanklaivius. Šalia jau įprasto karo laivų patruliavimo, daugėja agresyvesnio jėgos demonstravimo atvejų, įskaitant nesaugų manevravimą prie NATO karo laivų ir orlaivių. 2025 m. Rusijos tanklaivius Baltijos jūroje pradėjo lydėti karo laivai, atskirais atvejais reagavimui panaudojant naikintuvus. Pavyzdžiui, 2025 m. gegužę Rusijos daugiafunkcis naikintuvas Su-35S pažeidė Estijos oro erdvę incidente su be vėliavos plaukusiu tanklaiviu „Jaguar“, kuriam taikomos tarptautinės sankcijos. Agresyvi Rusijos elgsena, siekiant apsaugoti šešėlinio laivyno tanklaivius, didina incidentų riziką Baltijos jūroje. Labai tikėtina, kad tam Rusija yra tvirtai pasiryžusi naudoti karines priemones.

Nors Baltijos jūroje 2023–2025 m. įvykę incidentai, kai buvo pažeista strategiškai svarbi povandeninė infrastruktūra, nėra siejami su tyčiniais Rusijos jūrų uostuose besilankančių laivų įgulų veiksmais, Baltijos jūra besidriekianti infrastruktūra išlieka pažeidžiama. Neatmestini incidentai, kuriuos, kaip ir anksčiau, lemtų aplinkybių – prastų oro sąlygų, techninių laivo defektų ir neatsakingo požiūrio į laivybą – visuma.