Kinija nuosekliai didina karinę galią, siekdama užtikrinti savo saugumo interesus ir įtakos plėtrą

Pekino tikslas – iki 2049 m. Kinijos Liaudies Respublikos įkūrimo 100-mečio išvystyti kariuomenę, kuri būtų pajėgi laimėti karus prieš galingiausius varžovus ir jų sąjungininkus. Nepaisydama lėtėjančios ekonomikos ir su tuo susijusių socialinių ir kitų iššūkių šalies viduje, Kinija kasmet stabiliai didina gynybos biudžetą. Ji teikia pirmenybę karinių pajėgų modernizavimui: skiria dideles investicijas naujų lėktuvnešių ir desantinių laivų statybai, stiprina raketines ir oro pajėgas. Auganti Kinijos karinė galia kelia iššūkių NATO sąjungininkų ir partnerių ekonominiams ir saugumo interesams, laivybos laisvei ir didina įtampą Indijos ir Ramiojo vandenynų regione.

Taivano prijungimas išlieka pagrindinis Kinijos strateginis tikslas. Pastaraisiais metais Pekinas sustiprino politinį, karinį ir informacinį spaudimą Taipėjui, siekdamas įgyvendinti „vienos Kinijos principą“ ir atgrasyti salą nuo bet kokių nepriklausomybės siekių. Kinijos komunistų partijos aukščiausiųjų pareigūnų retorika Taivano atžvilgiu taip pat tapo griežtesnė, įskaitant tiesioginius grasinimus kariniu konfliktu.

2025 m. pavasarį vykusiose pratybose, be įprastų mokomųjų blokados manevrų Kinijos pajėgos imitavo smūgius Taivano gynybos ir energetikos infrastruktūrai, treniravosi blokuoti strateginius tiekimo koridorius. 2025 m. pabaigoje Kinija, siekdama įspėti potencialius Taivano užsienio sąjungininkus, surengė dar vienas iš anksto neskelbtas pratybas aplink Taivaną. Mokymai, palyginti su ankstesniais, išsiskyrė didesne pratybų zonų apimtimi ir vyko arčiau Taivano, taip pat pasižymėjo pažangesnių desantinių laivų dislokavimu ir dideliu aviacijos aktyvumu. Greta atgrasymo, Kinijos karinės vadovybės tikslas – įgyti patirties, sekinti Taivano kariuomenę ir, normalizuojant nuolatinį karinį aktyvumą aplink salą, mažinti Taipėjaus budrumo lygį.

Kinija siekia įtvirtinti dominavimą Pietų Kinijos jūroje ir įvairiais būdais trikdo judėjimą bei agresyviai demonstruoja sau prisiskirtų teritorijų kontrolę, vykdo salų militarizavimą. 2024–2025 m. augo įtampa tarp Kinijos ir Filipinų dėl strategiškai svarbių ir išteklių gausių Pietų Kinijos jūros dalių. Kinijos pakrančių apsaugos laivai Pietų Kinijos jūroje, ypač netoli Spratlio salyno, reguliariai vykdė pavojingus blokavimo ir taranavimo manevrus, taip pat naudojo vandens patrankas prieš Filipinų laivus. Tokie veiksmai reikšmingai didina netyčinių karinių incidentų tikimybę ir eskaluoja saugumo situaciją regione.

Be visa to, vis aktyviau vykdomos ir toliau nuo Kinijos krantų nutolusios, vadinamosios tolimųjų jūrų operacijos: 2025 m. pradžioje Kinijos karo laivų flotilė apiplaukė Australiją ir surengė kovinio šaudymo pratybas tarptautiniuose vandenyse. Ši operacija buvo labiausiai į pietus nutolusi Kinijos karinio jūrų laivyno misija. 2025 m. birželį du Kinijos lėktuvnešiai ir juos lydintys karo laivai pirmą kartą navigavo kartu ties antrąja salų grandine Ramiajame vandenyne. Taip Kinija ne tik siunčia žinią apie savo karinio jūrų laivyno dominavimą regione ir siekia atgrasyti trečiąsias šalis nuo kišimosi į galimą karinį konfliktą su Taivanu, bet ir demonstruoja nepasitenkinimą JAV, Japonijos ir Pietų Korėjos karine partneryste Ramiajame vandenyne ir provakarietiškais regioninio saugumo formatais QUAD ir AUKUS. Tikėtina, kad ateityje tokių Kinijos operacijų mastas ir geografija plėsis.


Paspauskite ant paveikslėlio, kad jį padidintumėte.