Šiuolaikinės ekstremistinės ir teroristinės organizacijos ir jų paramos tinklai, nepriklausomai nuo jų ideologijos ir tikslų, pasižymi ypatingu lankstumu ir globalumu. Panaudodami lengvai prieinamus masinės komunikacijos kanalus ir technologijas ekstremistai siekia veikti visame pasaulyje ar bent kuo didesnėje jo dalyje. Jie naudoja propagandą ir kitokias informacinio poveikio priemones, kad pritrauktų naujų sekėjų, kuriuos skatina veikti lokaliai – vykdyti savarankiškai parengtus teroro aktus arba organizuoti vietos grupes platesnio masto akcijoms. Dalis tokių ekstremizmo ir terorizmo sklaidos tinklų neturi aiškaus koordinuojančio centro ir yra vienijami tik bendros ideologijos. Kitais atvejais pasaulinio tinklo veiklą koordinuoja ar joje dominuoja viena ar kelios konkuruojančios tarptautinės ekstremistinės ar teroristinės organizacijos.

Ekstremizmo prevencijos pagrindai – darni visuomenė, viešojo saugumo užtikrinimas, veiksminga migracijos kontrolė

Palankios sąlygos išplisti ekstremizmui susidaro tose valstybėse, kurios dėl vidaus konfliktų, politinių nesutarimų, sunkios ekonominės padėties, socialinių problemų, visuomenės poliarizacijos ir kitokių priežasčių nepajėgia veiksmingai užtikrinti viešojo saugumo savo viduje. Tokios valstybės palaipsniui virsta nestabiliomis, nekontroliuojančiomis ekstremistinių, sukarintų ir nusikalstamų grupuočių ar draskomomis civilinių karų. Tokios šalys tampa ir ekstremistų iš užsienio traukos centrais, jose įsikuria nelegalios kovinio parengimo stovyklos, organizuojamos pratybos ir vyksta kitoks pasirengimas prievartos aktams, vykdoma propaganda, radikalizavimas, verbavimas, planuojami teroro aktai. Ekstremistų veikla gali išplisti į kaimynines šalis, regioną ar net į tolimas, ekstremistams priešiškas valstybes, kuriose kuriamos paramos grupės, todėl kitoms valstybėms veiksmingai ekstremizmo sklaidos iš užsienio prevencijai būtina kontroliuoti propagandą internetu ir migracijos procesus.

Unsplash nuotr.

Lietuvos institucijos nuolat stiprina viešąjį saugumą ir migracijos procesų kontrolę siekdamos užkirsti kelią su ekstremistinėmis ir teroristinėmis organizacijomis susijusių asmenų atvykimui į Lietuvą ir veiklai Lietuvoje, ekstremistinių ideologijų sklaidai ir Lietuvos piliečių bei gyventojų radikalizacijai. Šiuo metu teroro aktų grėsmė Lietuvoje yra maža. Didžiausią riziką Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos valstybių, kelia radikalių islamistų ir dešiniųjų ekstremistų tinklai.

Islamistinio ir dešiniojo politinio ekstremizmo rizika Lietuvoje

Lietuva, kaip ES ir NATO narė, yra Vakarų pasaulio, kurį radikalią islamistinę ideologiją propaguojantys tinklai laiko priešišku musulmonams, dalis. Kadangi radikalių islamistų organizacijos nelaiko Lietuvos vienu iš Vakarų pasaulio centrų (tokiais centrais jos laiko JAV ir didžiąsias Europos valstybes), Lietuvos institucijos ir piliečiai nėra prioritetiniai islamistų teroro aktų taikiniai. Tačiau Lietuva yra su islamistinėmis teroristinėmis organizacijomis susijusių asmenų, siekiančių keliauti iš konfliktų regionų į Europą, tranzito ir laikino apsistojimo šalis. Dauguma tokių atvykėlių yra identifikuojami ir išsiunčiami iš šalies dėl keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui. Lietuvoje taip pat yra pavienių asmenų, palaikančių radikalias islamistinę ar kraštutinių dešiniųjų ideologijas, reiškiančių paramą teroro aktams Europoje, todėl tarptautinių ekstremistų tinklų poveikio Lietuvai kontrolė reikalauja nuolatinio Valstybės saugumo departamento pareigūnų dėmesio ir pastangų.

Dešiniojo politinio ekstremizmo ideologijos skatina priešiškumą demokratinei santvarkai ir kultūrai, kursto pilietinę nesantaiką ir ragina griauti nacionalines bei tarptautines institucijas. Ypač pavojinga politinio ekstremizmo ideologija yra akceleracionizmas – XXI a. antrajame dešimtmetyje galutinai susiformavusi neonacizmo atšaka, kurios propaguotojai siekia smurto, teroro aktų ir partizaninio karo metodais demoralizuoti visuomenę, sugriauti demokratinę santvarką ir savo gyvenamosiose valstybėse įtvirtinti baltųjų viršenybę. Pagrindines šios ideologijos nuostatas XX a. devintajame dešimtmetyje suformulavo JAV neonacių ideologas Jamesas Masonas savo knygoje „Siege“, po kelių dešimtmečių tapusioje pagrindiniu akceleracionistų įkvėpimo šaltiniu. Akceleracionizmo ideologijos rėmėjai per kelerius pastaruosius metus įvairiose valstybėse įvykdė daug smurtinių nusikaltimų, tarp jų – ir žmogžudysčių.

Didelė dalis akceleracionizmo sekėjų yra jauni asmenys (13–29 metų), turintys gerus komunikavimo šiuolaikinėmis ryšio priemonėmis įgūdžius ir sugebantys efektyviai naudotis anonimiškumą išlaikyti padedančiais skaitmeniniais įrankiais. Tokie įgūdžiai jiems leidžia vykdyti efektyvią veiklą skaitmeninėje erdvėje: platinti propagandą, radikalizuoti kitus asmenis, dalintis savadarbių ginklų ir sprogmenų gamybos technologijomis bei nagrinėti dešiniųjų ekstremistų visame pasaulyje įvykdytus teroro aktus ir smurto išpuolius.

2019 m. spalio 5 d. Lietuvos pilietis prie bendrovės „Western Union“ biuro Vilniuje bandė susprogdinti savadarbį sprogstamąjį užtaisą. Tai padaręs ekstremistas  aktyviai dalyvavo tarptautinės akceleracionizmo ideologijos rėmėjus vienijusios „Feuerkrieg Division“ grupės veikloje. Jis sukūrė didelę dalį šios grupės vizualinės propagandos, konsultavo kitus grupės narius savadarbių sprogstamųjų užtaisų gamybos ir panaudojimo temomis. Per kratas, vykdytas išaiškinant bandymą sukelti sprogimą prie „Western Union“ biuro, buvo rastas dar vienas savadarbis sprogstamasis užtaisas ir savadarbis šaunamasis ginklas. 2020 m. ekstremistas teismo buvo pripažintas kaltu dėl bandymo įvykdyti teroro aktą, neteisėto disponavimo ginklais bei sprogmenimis ir nuteistas dvejų metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Radikalizacijos rizika ir jos prevencija

Didžiausią riziką Lietuvos valstybei ir visuomenei šiuolaikiniai ekstremizmo sklaidos tinklai kelia dėl savo gebėjimo radikalizuoti žmones, ypač jaunuolius. Internete ir socialiniuose tinkluose ekstremistų taikomas informacinis ir psichologinis poveikis įkvepia ideologijų sekėjus imtis spontaniškų veiksmų ar kurti lokalias grupes, organizuoti ekstremistines politines akcijas ar net vykdyti smurto ir teroro aktus. Ypač lengvai radikalizacijai pasiduoda sunkios psichologinės būklės žmonės, kurie jaučiasi vieniši, turi asmeninio ar socialinio gyvenimo sunkumų, žalingų priklausomybių ar yra linkę į agresiją.

Susidomėjimas – asmuo susidomi ekstremistine ideologija, išoriniai radikalizacijos bruožai (išvaizda, elgesys, kalba) dar nepastebimi arba užslėpti.

Radikalizacija – asmuo seka ekstremistų propagandą internete, perima jų požiūrį, neslepia savo naujų įsitikinimų. Asmenį motyvuoja manomas arba realus neteisingumo ar jo įžeidimo jausmas, manomas visuomenės nusistatymas prieš jį / grupę ar jo / jų požiūrį, nusivylimas politika ir visuomene, susvetimėjimas. Asmuo gali pakeisti išvaizdą, naudoti simboliką, siekdamas pritapti prie naujos socialinės grupės ir pabrėžti skirtumus tarp „jie“ ir „mes“, keičiasi jo pažįstamų ratas, mažėja socializacija arba nutraukiami ryšiai su draugais ir šeima.

Indoktrinacija / ekstremizmas – asmuo platina ekstremistinę ideologiją, bando suburti ar įstoja į uždarą radikalią socialinę grupę, kurioje gauna naują tapatybę ir statusą, dalyvauja slaptuose susitikimuose, grupėje palaiko vienas kito požiūrį ir radikalumą. Asmuo agresyvėja, pateisina ir pritaria smurto naudojimui, tiki, kad jo priimta „tiesa“ ar požiūris ir problemos sprendimas smurtu yra vienintelis teisingas kelias, pritaria teroristinių organizacijų veiksmams, asmuo gali vykdyti nusikaltimus ar juose dalyvauti. Išskiriama problemų priežastis – „priešas“ / konkretus taikinys, prieš kurį ketinama / grasinama naudoti smurtą; gali būti pastebimi pasirengimo smurtiniams veiksmams požymiai – dalyvauja sukarintose treniruotėse ar specialiųjų mokymų stovyklose, ieško informacijos apie sprogmenis ir medžiagas jiems, įsigyja ginklų.

Veiksmas / terorizmas – radikalizacijos procesas baigtas, vykdomas suplanuotas smurtinis veiksmas, asmuo tampa teroristu.

Siekiant užkirsti kelią žalingoms radikalizacijos pasekmėms labai svarbu skatinti visuomenės sąmoningumą bei budrumą. Pirmuosius radikalizacijos požymius lengviausiai pastebėti gali artimiausia aplinka: tėvai, mokytojai, draugai, bendradarbiai. Visi jie turėtų atkreipti dėmesį į jaunuolio ar suaugusio žmogaus kardinalius pokyčius, pastebėti didėjančią agresiją ar izoliaciją. Tokiais atvejais svarbu laiku nustatyti asmens radikalizaciją skatinančias priežastis ir stengtis jas pašalinti.

Valstybės saugumo departamento pareigūnai gali padėti tais atvejais, kai radikalizacijos paveiktas žmogus ketina imtis ar imasi pavojingų smurto veiksmų ir pradeda kelti grėsmę aplinkiniams, visuomenei ir valstybei. Jei žinote ar įtariate apie grėsmę keliančius žmonių radikalizacijos atvejus, prašome kreiptis į Valstybės saugumo departamentą arba pranešti policijai. Mūsų pareigūnai padės Jums įvertinti, ar pavojus yra realus, o prireikus imsis veiksmų, kad pavojinga veikla būtų nutraukta, užtikrindami visišką konfidencialumą ir Jūsų bei Jūsų artimųjų saugumą.