Rusijos ir Baltarusijos subjektai siekia veikti technologijų sektoriuje ir naudotis Lietuvoje įkurtomis įmonėmis technologijoms vystyti ir perimti

Rusija ir jos sąjungininkė Baltarusija siekia per užsienio valstybėse įsteigtas įmones vystyti ir perimti Vakarų valstybėse kuriamas technologijas, kurias būtų galima pritaikyti ne tik civilinei, bet ir karo pramonei. Šių valstybių interesas gauti vakarietiškų technologijų išliks itin didelis – nors jos siekia mažinti priklausomybę nuo Vakarų technologijų, labai mažai tikėtina, kad Rusijai ir Baltarusijai pavyks artimoje perspektyvoje pasiekti technologinį suverenitetą.

Žvalgyba nustatė, kad ryšių su Rusijos ir Baltarusijos karo pramone turintys subjektai, norėdami vystyti ir perimti Vakarų valstybių technologijas ir megzti ryšius su užsienio valstybių įmonėmis, naudojosi Lietuvoje įkurtų įmonių – UAB „NTLab“ ir UAB „Kosminis Vytis“ – priedanga. Šios įmonės veikė Lietuvai strategiškai svarbiame aukštųjų technologijų sektoriuje, taip pat bendradarbiavo su Rusijoje ir Baltarusijoje veikiančiais subjektais, remiančiais šių valstybių karo pramonę.

„NTLab“ ir „Kosminis Vytis“ verslo infrastruktūros Lietuvoje steigėjas Baltarusijos pilietis Dmitrijus Černiakovskis Lietuvoje įmones valdė kartu su savo šeimos nariais – sūnumi Nikolajumi Černiakovskiu ir dukra Daria Černiakovskaja. Pastarieji, priešingai nei deklaruodavo, vystydami veiklą Lietuvoje nenutraukė ryšių Rusijoje ir Baltarusijoje – kuravo jiems pavaldžias įmones šiose valstybėse, palaikė ryšius su Rusijos ir Baltarusijos karo pramone susijusiais subjektais. N. Černiakovskis vadovavo įmonėms Rusijoje – „Navitron“ ir „Sainstech“. Černiakovskių kuruojamų įmonių grupei priklausė ir Baltarusijos įmonės „SoftSistemz“, „NaviIS“ ir „MikroDizain“.

„NTLab“ grupės įmonės Rusijoje ir Baltarusijoje dalyvavo vystant karines programas, bendradarbiavo su Rusijos ir Baltarusijos karo pramonės subjektais – Baltarusijos karo akademija ir moksliniu techniniu centru LEMT, Skolkovo aukštųjų technologijų parku, Rusijos mokslo techniniu centru „Modul“, Rusijos įmone „Mikron“ ir kitais subjektais. Daugumai jų taikomos tarptautinės sankcijos.

„NTLab“ ir „Kosminis Vytis“ savo klientams ir partneriams deklaruodavo esančios lietuviškos įmonės, esą neturinčios jokių sąsajų su Minsko ir Kremliaus režimais. Vis dėlto lietuviškas vardas joms tebuvo priedanga savo interesams įgyvendinti. Šių įmonių veikla ir ryšiai Rusijoje bei Baltarusijoje kėlė grėsmę nacionalinio saugumo interesams – sudarė galimybes su karo pramone susijusiems Rusijos ir Baltarusijos subjektams perimti Lietuvoje ir kitose šalyse vystomas technologijas ir tokiu būdu prisidėti prie Kremliaus ir Minsko režimų stiprinimo.

2025 m. pavasarį Lietuvos žvalgyba ėmėsi veiksmų užkardyti šių įmonių veiklą – apie situaciją informavo Lietuvos institucijas ir iniciavo įmonių atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimą Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijoje. Abi įmonės nebegali tęsti savo veiklos Lietuvai strategiškai svarbiame aukštųjų technologijų sektoriuje.