Strategiškai svarbi infrastruktūra ir projektai išlieka nacionalinio saugumo interesų neatitinkančių subjektų taikinys, tačiau jų veiklos metodai keičiasi

Subjektai, kurių ryšiai Rusijoje, Baltarusijoje ar Kinijoje kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, atkakliai siekia įgyvendinti savo interesus Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių strategiškai svarbiuose sektoriuose ar projektuose. Jų pastangų nestabdo net ir tai, kad atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimo metu atskleidžiami ir užkardomi jų planai.

Lietuvos finansų, ypač kriptoturto paslaugų, sektorius išlieka itin patrauklus taikinys subjektams, turintiems ryšių Rusijoje, Baltarusijoje ar Kinijoje. Kriptoturto sektoriuje norintys veikti Rusijos piliečiai bando slėpti ryšius su Rusija, dažnai pasinaudodami kitoje NATO ar ES valstybėje įgyta pilietybe.

Ryšių Rusijoje ir Baltarusijoje turinčios įmonės ir atskiri šių valstybių piliečiai iki šiol domisi Lietuvos transporto, energetikos sektoriais, vis daugiau dėmesio sulaukia ir aukštųjų technologijų sektorius. Siekdami veikti Lietuvai strategiškai svarbiuose sektoriuose ar įgyti prieigą prie strategiškai svarbios infrastruktūros, jie nuolat keičia savo taktikas ir ieško naujų galimybių. Pavyzdžiui, bando užmegzti verslo ryšius su kitų Europos valstybių ar JAV verslininkais, įtikinti juos investicijų grąža ir savo įtaka, tačiau patys vengia būti oficialiais iniciatyvos dalyviais. Patikimų valstybių verslininkai jiems reikalingi savo vaidmeniui nuslėpti ir įvaizdžiui sukurti. Nepavykus įgyvendinti planų Lietuvoje, juos bandoma įgyvendinti kitose Baltijos valstybėse.

Žvalgyba nustatė, kad vienas iš objektų, kuriais pastaruoju metu domėjosi ryšių Rusijoje turintys subjektai – UAB koncernas „Achemos grupė“. Įvertinę galimybes įgyti koncerno akcijų, nacionalinio saugumo interesų neatitinkantys subjektai bandė veikti per tarpininkus, vykdyti lobistinę veiklą, siekdami palankių Lietuvos institucijų pozicijų jų investicijų atžvilgiu.

Rusijos subjektų interesas išlieka ir strategiškai svarbių projektų Lietuvoje ir kitose Baltijos valstybėse trikdymas. Pastaruoju metu Rusijos institucijos skiria daug dėmesio Baltijos valstybėse įgyvendinamiems transporto sektoriaus projektams – labai tikėtina, kad Rusijos institucijos turi interesų juos sutrikdyti ir taip riboti karinį mobilumą Baltijos valstybėse.

Labai tikėtina, kad Rusijos žvalgybos tarnybos ir toliau rinks informaciją apie Klaipėdos jūrų uosto infrastruktūrą, jame kraunamus strategiškai svarbius krovinius, šiam tikslui bandys pasitelkti užsienio šalyse registruotų kompanijų laivų įgulos narius, Rusijos piliečius ar Rusijos režimą ir jo vykdomą politiką remiančius asmenis. Žvalgyba yra nustačiusi atvejų, kai į Klaipėdos jūrų uostą atplaukiančių ir jame dirbančių laivų įguloms priklausantys prorusiškų pažiūrų asmenys fotografavo uoste kraunamus strateginius krovinius ir infrastruktūrą. Neatmestina, kad gautą informaciją Rusijos žvalgybos tarnybos naudotų planuodamos diversijas ar kitas kinetines operacijas. Rusijos subjektai, nepaisydami Baltijos valstybių įgyvendintų energetinės nepriklausomybės projektų, neatsisako ir savo interesų veikti energetikos sektoriuje. Jie kuria naujas strategijas, kaip atnaujinti Rusijos energijos išteklių tiekimą į Baltijos valstybes, ieško sau lojalių ir naudingų asmenų, kurie padėtų įgyvendinti šiuos tikslus. Mažai tikėtina, kad jų strategijos turi potencialo, tačiau labai tikėtina, kad aktyvus veikimas siekiant įgyvendinti savo interesus nesiliaus ir artimoje perspektyvoje.

Beveik neabejotina, kad Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos tarnybos, siekdamos įgyti prieigą prie strategiškai svarbios infrastruktūros ar gauti jas dominančios informacijos, naudosis į šias valstybes vykstančiais strategiškai svarbių objektų ar įmonių darbuotojais. Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos tarnybos turi interesų verbuoti šiuos asmenis, įgyti prieigą prie jų naudojamų skaitmeninių įrenginių ir tai panaudoti informacijai apie strategiškai svarbius objektus ir įmones rinkti. Žvalgybos duomenimis, dalis strategiškai svarbių įmonių darbuotojų, keliaudami į Rusiją ar Baltarusiją, vežasi su savimi tarnybinius mobiliuosius įrenginius ir bando tai nuslėpti nuo savo darbdavių.