2011 m. kovo 15 d. Valstybės saugumo departamentas baigė vidinius tyrimus dėl VSD pareigūnų veiksmų E. Kusaitės operatyvinio tyrimo byloje ir šiandien perdavė išvadas Departamento parlamentinę priežiūrą vykdančiai institucijai – Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui.

Generalinio direktoriaus G.Grinos nurodymu, VSD pradėjo vidinį patikrinimą dėl VSD pareigūnų veiksmų 2010 m. gegužės 20 dieną, atsižvelgdamas į E. Kusaitės giminaitės 2010 m. gegužės 17 d. prašyme pateiktą informaciją. Šis patikrinimas buvo baigtas 2010 m. rugpjūčio 30 d., jo metu nustatyti E. Kusaitės operatyvinio tyrimo byloje dalyvavę VSD pareigūnai bei jų atlikti veiksmai. Siekiant įvertinti atskirų VSD pareigūnų galimai padarytus pažeidimus atliekant ir kontroliuojant tyrimą E. Kusaitės atžvilgiu, Valstybės saugumo departamentas 2010 m. rugpjūčio 31 d. pradėjo ir 2011 m. kovo 15 d. baigė tarnybinius tyrimus dėl atskirų VSD pareigūnų veiksmų šioje byloje.

Atkreipiame dėmesį, kad Valstybės saugumo departamentas neatliko vidinio patikrinimo dėl VSD pareigūnų veiksmų ikiteisminio E. Kusaitės tyrimo byloje. Ikiteisminį tyrimą dėl E. Kusaitės organizavo ir kontroliavo Generalinė prokuratūra, t. y. visi VSD pareigūnų veiksmai buvo atliekami tik pagal prokuroro nurodymus. Todėl tik teismas, išnagrinėjęs E. Kusaitės bylą, galės visuomenei atsakyti, ar VSD pareigūnų surinkti įrodymai šioje byloje yra pagrįsti ir teisėti.

Valstybės saugumo departamentas, vykdydamas įstatyminius atskaitingumo ir priežiūros įpareigojimus, 2010 m. rugsėjo 1 d. su vidinio patikrinimo išvadomis supažindino Generalinės prokuratūros vadovybę, o 2010 m. spalio mėn. – E. Kusaitės kaltinimą palaikančius prokurorus – su VSD atlikto operatyvinio tyrimo bylomis. Faktai ir dokumentai, kuriais disponuojama viešojoje erdvėje kaltinant VSD „susidorojus su E. Kusaite“, yra paties VSD Generalinei prokuratūrai ir teismui pateikti dokumentai ir duomenys.

Lietuvos Respublikos įstatymai įtvirtina kiekvieno piliečio teisę kreiptis į teismą, jei jis ar ji mano, kad jo teisės ir laisvės buvo pažeistos. Ne žvalgybos institucija, o valstybė per savo turimus institutus, šiuo atveju, teismus, užtikrina, kad rimti kaltinimai yra tinkamai ištirti, kaltieji patraukti atsakomybėn, o visuomenė tinkamai informuota.

VSD informacijos pateikimą visuomenei apie atliktų vidinių tyrimų rezultatus riboja tai, kad žvalgybos ir saugumo institucija privalo saugoti informaciją apie žvalgybos tarnautojus, turimus pajėgumus, taikomus metodus ir priemones bei domėjimosi sritis, kad tokia informacija nepatektų priešiškų interesų turinčioms kitų šalių tarnyboms. Be to, šiuo metu vyksta teisminis procesas. Pranešame, kad VSD vidinių tyrimų metu nustatė, jog visos VSD pareigūnų taikytos priemonės E. Kusaitės operatyvinio tyrimo byloje buvo teisėtos – t. y. taikytos tik gavus įstatymų nustatytą sankciją. Vidiniai tyrimai atskleidė VSD vidinės kontrolės mechanizmo trūkumus, iškėlė sankcionuojančio instituto kontrolės efektyvumo klausimą.

Žvalgybos ir saugumo institucijų veikla yra slapta veikla, vykdoma taikant slaptus metodus ir suvaržant teisę į asmens privatų gyvenimą. Žvalgybos ir saugumo institucijos skaito kitų asmenų paštą, klausosi jų pokalbių ir stebi jų gyvenimą. Tačiau valstybė nustato žvalgybos ir saugumo institucijoms, kokią informaciją jos turi surinkti ir slaptų metodų taikymo ribas. Taip pat valstybė turi užtikrinti griežtą žvalgybos ir saugumo institucijų veiksmų kontrolės mechanizmą, išlaikant balansą tarp žmogaus teisių ir nacionalinio saugumo interesų.

Per pastaruosius metus Departamente buvo sustiprinta vidaus kontrolės sistema, reglamentuotas informacijos rinkimo ir tyrimo padalinių savarankiškumas, įsteigti už tyrimų kontrolę atsakingi padaliniai, daugiau kontrolės atsakomybės suteikta generalinio direktoriaus pavaduotojams.

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrės ir VSD generalinio direktoriaus įsteigta darbo grupė parengė ir artimiausiu metu pateiks pasiūlymus dėl Žvalgybos įstatymo naujos redakcijos, kurioje yra nustatyta, kad žvalgyba gali būti vykdoma tik nacionalinio saugumo užtikrinimo tikslais, kad žvalgybos tarnautojų drausminiai nusižengimai neturi senaties, nustatyti griežtesni žvalgybos ir saugumo institucijų veiksmų kontrolės principai, aiški žvalgybos veiksmų sankcionavimo tvarka, užtikrinanti, kad žvalgybos institucijų kišimasis į privatų žmogaus gyvenimą būtų proporcingas kylančiai grėsmei.

Pasitikėjimo Valstybės saugumo departamentu atkūrimas yra vienas iš prioritetinių Departamento vadovybės uždavinių. Šio tikslo VSD siekia įgyvendindamas reformas Departamente, teikdamas pasiūlymus dėl įstatymų pakeitimų, tiksliai apibrėžiant žvalgybos ir saugumo funkcijas ir atskiriant jas nuo teisėsaugos. Manome, kad teikiami siūlymai dėl įstatymų pakeitimų nustatys aiškias ribas, kada ir kaip gali būti naudojami žvalgybos ir saugumo institucijų pajėgumai, ir tai padės išsklaidyti visuomenės susirūpinimą, kad žvalgybos ir saugumo institucijos pažeidžia piliečių laisves.