Kokia veikla užsiima Valstybės saugumo departamentas?

Pagrindinis Valstybės saugumo departamento tikslas yra Lietuvos sprendimų priėmėjams pateikti tokią informaciją, kuri padėtų priimti pagrįstus sprendimus dėl ateities veiksmų politiniame ir visuomeniniame gyvenime. Priklausomai nuo aplinkybių, reikšmingos informacijos pobūdis gali labai skirtis: nuo užsienio valstybių priešiškų planų ir ketinimų Lietuvos atžvilgiu iki informacijos apie pavojingų užkrečiamų ligų plitimą pasaulyje. Tačiau paprastai Valstybės saugumo departamentas renka ir pateikia informaciją apie rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes nacionaliniam saugumui.

Taip Valstybės saugumo departamento paskirtį apibrėžia ir Žvalgybos įstatymas. Svarbi Valstybės saugumo departamento veiklos dalis yra ir grėsmių šalinimas – tais atvejais, kai tai įmanoma padaryti paties departamento pajėgomis ar bendradarbiaujant su teisėsaugos institucijomis ar kitomis valstybės institucijomis.

Apibendrintai visa Valstybės saugumo departamento veikla vadinama žvalgyba, o departamento surinkta informacija – žvalgybos informacija. Bet šis platus veiklos laukas dar skirstomas į dvi siauresnes kategorijas, išskiriant:

Žvalgybą – informacijos apie išorės grėsmes rinkimą, vertinimą ir pateikimą sprendimų priėmėjams.

Kontržvalgybą – informacijos apie vidaus grėsmes rinkimą, vertinimą, pateikimą sprendimų priėmėjams ir šių grėsmių šalinimą. Svarbi kontržvalgybos dalis yra priešiškų valstybių žvalgybos ir saugumo tarnybų veiklos Lietuvoje stebėjimas, atskleidimas ir šių tarnybų sukeliamų grėsmių šalinimas, vykdant kontržvalgybą taip pat užtikrinama Lietuvos valstybės paslapčių apsauga.

Valstybės saugumo departamentas renka informaciją visais įstatymuose numatytais būdais ir priemonėmis. Kai kurių iš jų taikymas yra įslaptintas, tuo žvalgyba skiriasi nuo mokslinių, žurnalistinių ar kitokių tyrimų, kurių metodika atskleidžiama ir gali būti viešai kritikuojama. Valstybės saugumo departamentas privalo slėpti savo tyrimų metodiką (žvalgybos taktiką) visų pirma dėl to, kad ji netaptų žinoma priešiškų valstybių žvalgybos ir saugumo tarnyboms ir jos negalėtų pakenkti Valstybės saugumo departamento veiklai.

Vykdydamas žvalgybą Valstybės saugumo departamentas bendradarbiauja su kitomis valstybės institucijomis ir partneriais užsienyje – kitų valstybių žvalgybos ir saugumo institucijomis. Žvalgybą Lietuvoje taip pat vykdo ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos, kuris renka informaciją ir šalina grėsmes karinėje srityje.

Visos valstybės, taip pat ir Lietuva, laiko paslaptimi savo žvalgybos institucijų taikomą žvalgybos taktiką ir šių institucijų turimas žvalgybos galimybes. Tai daroma siekiant apsisaugoti nuo priešiškų kitų valstybių ar organizacijų veiksmų. Tačiau nacionaliniam saugumui svarbi informacija gali būti renkama tiek viešais, tiek slaptais metodais.

Paprastai yra išskiriami šeši pagrindiniai žvalgybos metodai, bet iš jų tik vienas apima viešus ir visiems prieinamus informacijos šaltinius.

HUMINT – žvalgyba, grįsta žmogiškaisiais ištekliais. Daugeliui žmonių tai asocijuojasi su slaptomis žvalgų operacijomis, nors iš tiesų gana dažnai nacionaliniam saugumui svarbi informacija renkama ne tik slaptai, bet ir viešai bendraujant su žmonėmis. Tai seniausias informacijos rinkimo būdas, kuris buvo pats populiariausias iki techninių priemonių suklestėjimo praėjusio amžiaus pabaigoje.

SIGINT – signalų žvalgyba arba informacijos rinkimas perimant komunikacijos signalus ir kitokius elektroninius signalus.

IMINT – atvaizdų žvalgyba, kuri apima informacijos rinkimą filmuojant, fotografuojant, panaudojant radarų informaciją ir elektrooptikos prietaisus.

GEOINT – geoerdvinė žvalgyba, kuri apima informacijos rinkimą iš dirbtinių žemės palydovų.

MASINT – matavimų žvalgyba, arba dar vienas techninio pobūdžio informacijos rinkimo būdas, kurio rezultatas – konkretūs duomenys, identifikuojantys, apibūdinantys taikinius ar nustatantys jų padėtį, vietą, savybes. Pavyzdžiui, specifiniai aviacijos sistemų radarų signalai, vandens cheminės sudėties tyrimai ir panašiai.

OSINT – viešų šaltinių žvalgyba renkant informaciją iš knygų, mokslinių straipsnių, publikacijų spaudoje, reportažų, kitokios vaizdo ir garso medžiagos. Ypač daug viešos informacijos yra prieinama internete. Vykdydami viešų šaltinių žvalgybą žvalgybos pareigūnai dirba panašiai kaip mokslininkai ar žurnalistai, skiriasi tik jų keliami klausimai. Vis dėlto kai kurios viešų šaltinių žvalgybos priemonės gali būti slepiamos, jeigu jos leidžia greičiau ir veiksmingiau išskirti informacijos sraute reikalingus duomenis arba suteikia žvalgybos institucijoms kitokį pranašumą.

Norint gauti informacijos, svarbios valstybės nacionaliniam saugumui užtikrinti, galima naudotis vienu, keliais ar visais išvardintais žvalgybos metodais. Visa surinkta informacija yra analizuojama, daromos išvados. Galutiniai žvalgybos produktai – analitinės pažymos, ataskaitos ar kiti dokumentai nugula ant sprendimų priėmėjų stalo, o viešas grėsmių vertinimas kasmet pristatomas visuomenei.

Atsakant trumpai, Valstybės saugumo departamento veiklą koordinuoja ir kontroliuoja daug skirtingų institucijų: Valstybės gynimo taryba, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, Vyriausybė, Seimo kontrolieriai, departamente taip pat privalomai užtikrinama vidaus kontrolė.

Valstybės saugumo departamentas yra prezidentui ir Seimui atskaitinga institucija, kurios vadovus skiria ir atleidžia prezidentas. Skiriant Valstybės saugumo departamento direktorių būtinas ir Seimo pritarimas.

VALSTYBĖS GYNIMO TARYBA. Tai žvalgybos institucijų veiksmus koordinuojanti ir pagrindines veiklos kryptis joms nustatanti institucija, sudaryta iš prezidento, ministro pirmininko, Seimo pirmininko, krašto apsaugos ministro ir kariuomenės vado. Iš esmės Valstybės gynimo taryba Valstybės saugumo departamentui bei Antrajam operatyvinių tarnybų departamentui prie Krašto apsaugos ministerijos nurodo, ko jos turi siekti, o abi žvalgybos institucijos atsiskaito Valstybės gynimo tarybai.

SEIMO NACIONALINIO SAUGUMO IR GYNYBOS KOMITETAS. Šis komitetas įgyvendina parlamentinę abiejų žvalgybos institucijų kontrolę. Departamentas kasmet atsiskaito komitetui pristatydamas jo nariams išsamią veiklos ataskaitą ir grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą. Komitetas informuojamas, kokias grėsmes kelia užsienio valstybių žvalgybų veikla, kokias departamentas mato grėsmes Lietuvos energetiniam, informaciniam, ekonominiam saugumui ir regioniniam stabilumui. Į Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą gali tiesiogiai kreiptis tiek žvalgybos pareigūnai, tiek asmenys su skundais.

VYRIAUSYBĖ. Ministrų kabinetas pagal Valstybės gynimo tarybos patvirtintus prioritetus departamentui suformuoja konkrečius poreikius, tai yra kokia informacija yra būtina siekiant užtikrinti valstybės saugumą. Valstybės saugumo departamentas savo ruožtu ministrui pirmininkui teikia veiklos ataskaitą ir grėsmių vertinimą bei kitą būtiną žinoti informaciją. Vyriausybei pristatomuose dokumentuose paprastai būna susisteminti duomenys apie grėsmes Lietuvos nacionaliniam saugumui, svarbiausiems šalies ūkio sektoriams.

SEIMO KONTROLIERIAI. Kad departamento veikloje būtų laikomasi žmogaus teisių principų, prižiūri Seimo kontrolierių įstaiga, į kurią gali kreiptis kiekvienas asmuo.

VIDAUS KONTROLĖ. Valstybės saugumo departamente veikia vidaus kontrolės sistema, užtikrinanti, kad žvalgybos pareigūnams suteikti įgaliojimai būtų naudojami tik įstatymų numatytoms funkcijoms vykdyti ir jais nepiktnaudžiaujama. Departamentas susistemintą informaciją apie vykdomos vidaus kontrolės rezultatus pagal reikalavimą teikia Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui.

 VISUOMENĖ. Valstybės saugumo departamentas kasmet teikia viešą veiklos ataskaitą bei grėsmių vertinimą.

Bet kuris Lietuvos gyventojas gali tapti užsienio valstybių žvalgybos ir saugumo tarnybų verbavimo ar manipuliavimo taikiniu. Kai kurių valstybių žvalgybos tarnybos yra išplėtojusios žvalgybą prieš užsienio piliečius savo teritorijoje. Pavyzdžiui, Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos domisi visais žvalgybinių galimybių turinčiais Lietuvos piliečiais (ypač politikais, teisėsaugos pareigūnais, kariškiais, valstybės tarnautojais, verslininkais, diplomatais, žurnalistais), kurie turi giminių Rusijoje ir Baltarusijoje ar jose lankosi dėl kitų priežasčių.

Pastebima tendencija, kad Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos domisi net ir prieigos prie įslaptintos informacijos neturinčiais Lietuvos piliečiais, kurie į Rusiją vyksta asmeniniais tikslais. Rusijos žvalgybos tarnybos tokius asmenis pasitelkia ne tik informacijai rinkti, bet ir kitai žvalgybos veiklai, pavyzdžiui, propagandai skleisti arba ryšiui tarp žvalgybos tarnybų ir jų užverbuotų asmenų palaikyti. Todėl net jeigu šiuo metu neinate jokių svarbių pareigų, nedirbate su įslaptinta informacija, vis tiek galite dominti užsienio žvalgybos tarnybas.

Besiruošdamos verbavimui, žvalgybos ir saugumo tarnybos visada sieks surinkti informacijos apie Jūsų asmeninį gyvenimą. Galbūt Jūsų netenkina esama finansinė padėtis: slegia skolos, gydymo išlaidos ir pan.? Gal jaučiatės neįvertintas darbe ir siekiate įrodyti, kad gebate daugiau? Gal baiminatės dėl Jus galinčios kompromituoti informacijos paviešinimo: sunkumai šeimoje, seksualinė orientacija, priklausomybės ir pan.? O gal simpatizuojate užsienio valstybei dėl savo įsitikinimų ar tautybės? Jei esate pažeidžiamas, žvalgybos tarnybos turės daugiau galimybių Jumis pasinaudoti.

Apsisprendę tam tikrą žmogų užverbuoti žvalgybos ir saugumo tarnybų darbuotojai su juo užmezga ir plėtoja asmeninius ryšius. Bendraudami jie dažniausiai stengiasi nuslėpti savo priklausymą žvalgybai. Dažniausiai naudojama diplomatinių atstovybių – ambasadų, konsulatų, gynybos atašatų, prekybos atstovybių – priedanga. Užsienio žvalgybos tarnybų darbuotojai dažnai naudoja ir žurnalistų, mokslininkų, verslininkų, delegacijų narių, nevyriausybinių organizacijų atstovų priedangą.

Daugeliu atvejų verbuojami žmonės į šnipinėjimą įtraukiami pamažu ir tarsi nepastebimai. Pirmasis kontaktas gali atrodyti atsitiktinis. Jis gali įvykti per konferenciją, diplomatinį priėmimą, užsienio delegacijos vizitą, kultūrinį renginį. Kartais kontaktai užmezgami dėl „bendrų“ pomėgių – sporto, žvejybos, medžioklės, kolekcionavimo ir pan., taip pat politikų, verslininkų, menininkų klubuose.

Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos taiko ir agresyvius verbavimo metodus. Šantažas ir kiti psichologinio spaudimo būdai dažniausiai naudojami verbuojant Lietuvos piliečius užsienio valstybių teritorijose. Asmenys gali būti verčiami bendradarbiauti šantažu – dėl padarytų teisės pažeidimų ar amoralių veiksmų: kontrabandos gabenimo, incidentų su vietos policija, avarijų, sukeltų esant neblaiviam, naudojimosi prostitučių paslaugomis ir pan. Žvalgybos ir saugumo tarnybos, veikdamos savo teritorijoje, gali sąmoningai išprovokuoti tokius Lietuvos piliečių veiksmus ar juos inscenizuoti. Verbavimo ar manipuliacijų taikiniais gali tapti Rusijoje ir Baltarusijoje dirbantys arba į šias valstybes darbo ar privačiais tikslais vykstantys Lietuvos valstybinių institucijų darbuotojai, politikai, verslininkai, mokslininkai, studentai.

Pavyzdžiui, vienas Lietuvos pilietis, turintis leidimą dirbti su valstybės paslaptį sudarančia informacija, reguliariai vykdavo apsipirkti į kaimyninius Baltarusijos rajonus. Grįždamas į Lietuvą, jis vežėsi daugiau nei leidžiama Baltarusijoje įsigytų cigarečių, todėl jį Baltarusijos-Lietuvos pasienyje sulaikė Baltarusijos muitinės pareigūnai, kurie atliko detalią automobilio apžiūrą bei fiksavo neleistino kiekio cigarečių gabenimą per sieną. Po to Baltarusijos muitininkai pristatė Lietuvos pilietį KGB atstovui, kuris pasiūlė „išeitį“: bendradarbiauti su KGB ir taip išspręsti visas problemas dėl kaltinimų kontrabanda. KGB grasino, kad jei lietuvis nesutiktų bendradarbiauti, būtų informuota jo vadovybė ir taip sugadinta karjera. Taip pat jam būtų uždrausta įvažiuoti į Baltarusijos teritoriją. Lietuvos pilietis apie incidentą informavo Valstybės saugumo departamentą. Taip Baltarusijos KGB neteko galimybės šantažuoti Lietuvos pilietį.

Dažniausiai verbavimas yra ilgas, nuoseklus ir gerai slepiamas veiksmas. Visgi, susipažinus su žvalgybos ir saugumo tarnybų naudojamais metodais ir veiklos būdais, verbavimas gali būti pastebėtas ir sustabdytas. Pateikiame situacijas, kurios rodo, kad Jumis gali domėtis užsienio žvalgybos ar saugumo tarnybos.

  • Užsienietis, ypač užsienio diplomatas ar kitas pareigūnas, skiria daug pastangų siekdamas užmegzti draugiškus santykius ir įgyti Jūsų palankumą. Toks asmuo dažnai kviečia praleisti laiką neoficialioje aplinkoje, ieško bendrų pomėgių, vaišina restoranuose, dovanoja dovanas.
  • Diplomatas ar kitas užsienio pareigūnas prašo „draugiškos“ paslaugos. Pradžioje tai gali būti prašymas surasti nereikšmingos informacijos (pavyzdžiui, viešus statistinius duomenis). Ilgainiui jis vis labiau ima domėtis įvairaus pobūdžio jautria ar įslaptinta informacija.
  • Užsienietis prašo neskambinti į jo darbo arba mobilųjį telefoną ir siūlo dėl kitų susitikimų vietos ar laiko susitarti iš anksto, tai yra per vykstantį susitikimą, arba bendrauti naudojantis bendra elektroninio pašto dėžute.
  • Per neoficialius pokalbius mažai pažįstamas užsienietis provokuoja Jus atvirauti – pasakoja savo gyvenimo detales (nebūtinai tikras) ir subtiliai domisi Jūsų biografija, materialine padėtimi, politinėmis pažiūromis, vertybinėmis nuostatomis, karjeros perspektyvomis, santykiais su kolegomis ir taip toliau.
  • Užsienio pilietis per oficialų vizitą Lietuvoje elgiasi įtartinai: jo oficialus statusas yra aukštesnis nei priklausytų pagal oficialiai užimamas pareigas, jis neišmano savo oficialios veiklos specifikos arba jis buvo įtrauktas į delegacijos sudėtį paskutinę akimirką.
  • Žvalgybos tarnybos, ypač Rusijos ir Baltarusijos, gali bandyti su Jumis susisiekti, kai išvyksite į užsienio valstybes darbo, verslo, turizmo ar asmeniniais reikalais (lankyti gimines ar draugus). Jei Jumis domisi užsienio žvalgyba, Jus gali sąmoningai pakviesti į užsienį dalyvauti įvairiuose renginiuose. Šiuo atveju įtarimą turėtų kelti apmokamos kelionės išlaidos, organizuojamos vaišės ir įvairūs pasilinksminimai, vėliau galintys kompromituoti „rizikingi“ pasiūlymai, demonstruojamas neadekvatus dėmesys, įkyrus domėjimasis darbiniais ir asmeniniais klausimais.
  • Jūsų verslo įmonė arba verslo partneriai Rusijoje ir Baltarusijoje neįprastai dažnai tikrinami priežiūros institucijų, jiems dirbtinai kuriamos administracinės ir teisinės kliūtys, neišduodami leidimai, vizos ir pan. Šias problemas už tam tikras paslaugas ir informaciją apie konkrečius asmenis ar Lietuvos institucijas siūlo išspręsti įvairiai prisistatantys „tarpininkai“ ar „atstovai“.

Asmenys, disponuojantys įslaptinta informacija, savo profesinėje veikloje ir asmeniniame gyvenime turi laikytis tam tikrų saugumo ir atsargumo taisyklių. Pateikiame keletą patarimų, kaip reikėtų elgtis, norint išvengti užsienio žvalgybos ir saugumo tarnybų keliamų pavojų ir neįsitraukti į neteisėtą veiklą.

  • Valstybinių institucijų darbuotojams su užsienio valstybių diplomatais ar kitais oficialiais pareigūnais turėtų susitikti tik tokiais atvejais, kai šie oficialiai kreipiasi į instituciją ir tokį susitikimą patvirtina institucijos vadovas.
  • Riboti užsienio valstybių diplomatams ar kitiems oficialiems pareigūnams teikiamą informaciją. Rekomenduotina užsieniečiams nepasakoti apie atmosferą darbovietėje, neapibūdinti savo ir bendradarbių detalių darbo funkcijų, necharakterizuoti bendradarbių ir neaptarinėti jų būdo savybių ar asmeninių rūpesčių. Taip pat reikėtų riboti apie save pateikiamą informaciją.
  • Atkreipti dėmesį, jei užsienio diplomatai ar kiti oficialūs asmenys siekia palaikyti neoficialius draugiškus santykius: kviečia susitikinėti kavinėse, restoranuose, pramogauti ar kitaip kartu leisti laiką. Jei susidraugavote su užsieniečiu, pagalvokite, ar jam iš tikrųjų reikia Jūsų draugystės, ar tik informacijos.
  • Vengti neformalaus bendravimo su užsienio diplomatais ar kitais pareigūnais, kurie kokiu nors būdu atsilygina už suteiktą informaciją (net ir tokią, kurią nesunkiai galima surasti internete).
  • Įslaptintos informacijos subjektų darbuotojai negali atskleisti jiems patikėtos ir žinomos įslaptintos ir tarnybinės informacijos jokiam kitam asmeniui, išskyrus atvejus, kai tai leidžia įstatymai. Dirbant su tokia informacija, visuomet reikia laikytis principo „būtina žinoti“: dalintis su bendradarbiais tik tokia informacija, kuri tikrai būtina jų funkcijoms atlikti.
  • Negalima valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios perduoti atviromis ryšio priemonėmis (telefonu, elektroniniu paštu).
  • Nelaikyti įslaptintos informacijos prie interneto ar kito neapsaugoto tinklo prijungtame kompiuteryje. Taip pat negalima dirbti su įslaptinta informacija kompiuteryje, prie kurio jungiamos USB laikmenos.
  • Rusijos ir Baltarusijos teritorijoje vengti atsitiktinių pažinčių ir elgesio, kuris galėtų tapti pagrindu Jus kompromituoti. Taip pat rekomenduojama be priežiūros nepalikti mobiliųjų telefonų, elektroninės įrangos, asmeninių ir tarnybinių dokumentų.

Siekiant išsiaiškinti ir neutralizuoti užsienio valstybių žvalgybos ir saugumo tarnybų veiklą, itin svarbus visuomenės sąmoningumas ir iniciatyva. Jei įtariate, kad tapote verbavimo ar manipuliavimo taikiniu, praneškite apie tai užpildę elektroninę pranešimo anketą Valstybės saugumo departamento tinklapyje arba paskambinę pasitikėjimo telefonu. Mūsų darbuotojai padės Jums įvertinti, ar pavojus yra realus, ir imsis veiksmų, kad šnipinėjimo veikla būtų nutraukta. Užtikrinsime Jūsų ir artimųjų saugumą ir padarysime viską, kad Jūs ar Jūsų karjera nenukentėtų. Jei su žvalgybos tarnybomis susidūrėte užsienyje, prašome kreiptis į Lietuvos diplomatinėse atstovybėse dirbančius konsulinius darbuotojus arba grįžę kreipkitės į Valstybės saugumo departamentą.

Apie verbavimą ir šnipinėjimą taip pat galite sužinoti specialioje mūsų tinklapio skiltyje.

Įstatymai neskirsto užsienio valstybių į priešiškas ir draugiškas. Bendradarbiavimas su kitų valstybių žvalgybos ir saugumo tarnybomis reiškia valstybei svarbios, dažnai įslaptintos informacijos teikimą šioms tarnyboms. Tokie veiksmai yra nusikalstami ir baudžiami pagal Baudžiamąjį kodeksą. Bendradarbiaudami su užsienio valstybių žvalgybos ir saugumo tarnybomis Lietuvos piliečiai taip pat dažniausiai padaro ir vieną ar kelis nusikalstamas veikas paslapčių apsaugos srityje: neteisėtai disponuoja valstybės paslaptimi, atskleidžia ar praranda valstybės paslaptį, neteisėtai įgyja ar praranda tarnybos paslaptį.

Paprastai informaciją apie galimai vykdomą ar įvykdytą nusikalstamą veiką Valstybės saugumo departamentas perduoda prokuratūrai, o prokuroras paveda vienai iš ikiteisminio tyrimo institucijų (dažniausiai policijai) atlikti ikiteisminį tyrimą. Kai kuriais atvejais, kai pirminės žvalgybinės informacijos nepakanka ikiteisminiam tyrimui pradėti, Valstybės saugumo departamento pareigūnai gali atlikti papildomą įtariamos nusikalstamos veiklos tyrimą pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymą. Jei tyrimo metu pirminė informacija pasitvirtina, prokuroro spendimu pradedamas ikiteisminis tyrimas.

Pagal Žvalgybos įstatymą žvalgybos pareigūnai gali klausytis telefoninių pokalbių ir kitaip stebėti bei fiksuoti elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinį, susirašinėjimą ir kitokį susižinojimą tik tuo atveju, jei tokius veiksmus sankcionuoja teismas. Konkrečiai susižinojimo stebėjimą sankcionuoja apygardos teismo pirmininko įgaliotas šio teismo teisėjas pagal žvalgybos institucijų vadovų ar jų įgaliotų pavaduotojų motyvuotus teikimus.

2020 m. Valstybės saugumo departamentas atliko teismo sankcionuotus veiksmus 1775 asmenų atžvilgiu. Iš šių asmenų: 773 – Lietuvos piliečiai; 946 – ne Lietuvos piliečiai; 56 – juridiniai asmenys.

Pagarba žmogaus teisėms yra kertinė Valstybės saugumo departamento vertybė. Žmogaus teisių apsaugą departamento veikloje užtikrina šios veiklos kontrolės sistema, kurios tikslas – ugdyti pareigūnų pagarbą žmogaus teisėms, užtikrinti žmogaus teisių pažeidimų prevenciją ir greitai išaiškinti pareigūnų nusižengimus.

Papildomai žmogaus teisių apsaugą užtikrina Valstybės saugumo departamento veiklos parlamentinė kontrolė, kurią vykdo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, taip pat Seimo kontrolierių ir teismų veikla.

Svarbus ir visuomenės aktyvumas šioje srityje – tiek viešumoje aktualizuojant reikšmingus žmogaus teisių apsaugos klausimus ir problemas, tiek pranešant atsakingoms institucijoms apie galimai įvykdytus žmogaus teisių pažeidimus.

Tai priklauso nuo informacijos pobūdžio. Jei siekiama jūsų asmeninės ar finansinės informacijos, įtariate, kad galite tapti sukčiavimo ar kitokio nusikaltimo auka, turėtumėte kreiptis bendruoju pagalbos telefonu 112 arba tiesiogiai į policiją.

Jei informacija, kurios siekiama, yra įslaptinta arba, jūsų nuomone, gali dominti priešiškų valstybių žvalgybos ir saugumo tarnybas, ekstremistines ar teroristines organizacijas, užpildykite elektroninę pranešimo anketą arba skambinkite Valstybės saugumo departamento pasitikėjimo telefonu 8 700 70 007.

 

Visi pranešimai gauti užpildžius elektroninę pranešimo anketą, pasitikėjimo telefonu ar elektroniniu paštu yra įvertinami ir perduodami atsakingam Valstybės saugumo departamento padaliniui, teisėsaugos institucijoms ar kitoms valstybės institucijoms pagal jų kompetenciją, pavyzdžiui, Generalinei prokuratūrai, Policijos departamentui, Specialiųjų tyrimų tarnybai ir pan. Pranešėjas informuojamas apie pranešimo vertinimą ir priimtus sprendimus, išskyrus tuos atvejus, kai pranešėjas nepageidauja būti informuotas ir nepateikia Valstybės saugumo departamentui savo kontaktinių duomenų.

Tais atvejais, kai pranešimas perduodamas Valstybės saugumo departamento padaliniui, padalinio pareigūnai įvertina pranešime pateiktą informaciją ir informuoja pranešusį asmenį apie priimtus sprendimus arba susisiekia su pranešusiu asmeniu, kad papildytų informaciją. Su pranešusiu asmeniu nesusisiekiama tais atvejais, kai jis nepageidauja būti informuotas.

Taip, jei manote, kad verslo rizika yra susijusi su politine padėtimi trečiosiose, ne Europos Sąjungos, valstybėse, jų politinių režimų tikslais ar žvalgybos ir saugumo tarnybų veikla. Šiais ir kitais atvejais į Valstybės saugumo departamentą geriausia kreiptis užpildant elektroninę pranešimo anketą arba skambinant pasitikėjimo telefonu 8 700 70 007.