Valstybės saugumo departamentas veikia kaip daugelio demokratiškų valstybių žvalgybos institucija, kuriai uždavinius formuoja ir kontrolę vykdo demokratiškai žmonių išrinkta šalies valdžia. Departamentas atlieka tyrimus ir operacijas pagal Valstybės gynimo tarybos suformuotus žvalgybos informacijos poreikius vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais. Gavęs informacijos apie nusikalstamas veikas, VSD ją perduoda teisėsaugos institucijoms.

 Lietuvos Respublikos valstybės gynimo tarnyba (VGT)

Lietuvos Respublikos valstybės gynimo taryba (VGT) yra institucija, kuri svarsto ir koordinuoja svarbiausius valstybės gynybos reikalus, įskaitant valstybės institucijų veiklą svarbiausiais valstybės saugumo užtikrinimo ir gynimo klausimais.

VGT, be kitų funkcijų, tvirtina žvalgybos informacijos poreikius ir prioritetus; tvirtina žvalgybos institucijų veiklos strategijas; vertina žvalgybos institucijų metines veiklos ataskaitas; vertina žvalgybos informacijos atitiktį žvalgybos informacijos poreikiams ir prioritetams; nustato žvalgybos institucijų tarptautinio bendradarbiavimo su užsienio valstybių žvalgybos ir saugumo tarnybomis bei tarptautinėmis organizacijomis ir institucijomis gaires.

Į Valstybės gynimo tarybą įeina Respublikos Prezidentas – vyriausiasis valstybės ginkluotųjų pajėgų vadas, Ministras Pirmininkas, Seimo Pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas.

Parlamentinė kontrolė

Departamento parlamentinę kontrolę atlieka Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. VSD Komitetui nuolat teikia informaciją apie aktualiausias veiklos problemas ir svarbiausius savo sprendimus.

Departamentas kasmet atsiskaito Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui pristatydamas jo nariams išsamią veiklos ataskaitą ir grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą. Komitetas informuojamas, kokias grėsmes kelia užsienio valstybių žvalgybų veikla, kokias VSD mato grėsmes Lietuvos energetiniam, informaciniam, ekonominiam saugumui ir regioniniam stabilumui.

Suteiktos žvalgybos informacijos pagrindu Seimo komitetas gali teikti siūlymusdėl nacionalinės saugumo politikos formavimo, žvalgybos informacijos poreikių ir prioritetų, teikti rekomendacijas dėl Departamento veiklos prioritetų ir finansavimo.

Vyriausybinė kontrolė

Valstybės saugumo departamentas rizikos veiksnių, pavojų ir grėsmių nacionaliniam saugumui ir valstybės interesams vertinimą bei veiklos ataskaitą kasmet pateikia Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui.

Vyriausybei pristatomame dokumente paprastai būna VSD surinkti ir susisteminti duomenys apie grėsmes Lietuvos nacionaliniam saugumui, svarbiausiems šalies ūkio sektoriams, aptariamos konkrečios problemos pagal atitinkamas VSD veiklos sritis ir Departamento kompetenciją.

Vyriausybė gali atsižvelgti į VSD pateiktą grėsmių vertinimą, teikdama visuomenei irSeimui viešą nacionalinio saugumo būklės ir plėtros ataskaitą, o taip pat numatydama priemones, kaip kovoti su grėsmėmis, skirti asignavimus Departamento veiklai finansuoti.

Vidaus kontrolė

Vidaus kontrolė turi ypatingą reikšmę žvalgybos institucijoje, nes Departamentas turi įgaliojimus suvaržyti asmenų laisves. Todėl egzistuoja sistema užtikrinanti, kad žvalgybos pareigūnams suteikti įgaliojimai naudojami tik įstatymų numatytoms funkcijoms vykdyti ir jais nepiktnaudžiaujama.

Visi VSD atliekami veiksmai, įskaitant susitikimus su agentais ir šaltiniais, yra dokumentuojami, registruojami bei saugomi. Kitas svarbus vidaus kontrolės aspektas – institucijoje dirbančių asmenų, taip pat ir slaptai bendradarbiaujančių, bei vykdomų operacijų saugumas ir apsauga.

Departamentas susistemintą informaciją apie vykdomos vidaus kontrolės rezultatus pagal reikalavimą teikia Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui.