Nuo 2013 metų sausio 1-osios dienos įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymas. Jis numato, kad žvalgybą Lietuvos Respublikoje vykdo dvi institucijos – Valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos. Lietuvos žvalgybos institucijos yra ir NATO žvalgybos sistemos dalis.

Užsienio valstybės nuosekliai plėtoja ir modernizuoja žvalgybos struktūrų veiklą, kasmet didina jų finansavimą. Tai buvo ir yra rimtas iššūkis mūsų Valstybei bei jos nacionaliniam saugumui. Valstybės dėmesys nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms liudija nacionalinio saugumo interesų suvokimą ir valstybinės sąmonės brandą. Atsakas į naujausius Lietuvos saugumo aplinkos pokyčius buvo Valstybės gynimo tarybos patvirtinta Žvalgybos kontrolės ir koordinavimo stiprinimo koncepcija, duodanti pradžią naujam nacionalinės žvalgybos sistemos raidos etapui. Galutinis šio VGT sprendimo įgyvendinimo etapas buvo 2012 m. spalio 17 d. Seime priimtas naujos redakcijos Žvalgybos įstatymas, kuris buvo ypač nuosekliai ir konceptualiai išnagrinėtas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete.

Naujasis Žvalgybos įstatymas iš esmės naujai peržiūri žvalgybos institucijų vykdomą veiklą. Juo detalizuojama kontržvalgybos ir žvalgybos samprata, apibrėžiama šių veiklų tikslai bei principai.

Žvalgybos įstatyme išsamiai reglamentuota žvalgybos institucijų kontrolė, nustatytas tokios kontrolės modelis ir mastas. Pagrindinis žvalgybos institucijų veiklos koordinatorius yra Valstybės gynimo taryba, o kontrolės vykdytojai – Lietuvos Respublikos Seimas, Vyriausybė ir Seimo kontrolierius. Žvalgybos įstatymas detalizuoja ir vyriausybinę kontrolę, kuri iki šiol nebuvo nustatyta. Įstatymu pirmą kartą aiškiai išdėstyta užduočių žvalgybos institucijoms formavimo ir atsiskaitymo už jų įgyvendinimą tvarka.

Įstatymu detaliai reglamentuojama žvalgybos informacijos rinkimo tvarka ir būdai, šios informacijos panaudojimas, apsauga, atsakomybė už jos neteisėtą panaudojimą. Pažymėtina, kad žvalgyba ir kontržvalgyba atribojama nuo baudžiamojo persekiojimo ir nusikalstamų veikų išaiškinimo. Žvalgybos įstatyme nurodyta, kad bet kokia žvalgybos institucijų veikla, kuria gali būti suvaržomos piliečio konstitucinės teisės ir laisvės, privalo būti sankcionuojama motyvuota apygardos teismo nutartimi. Nuo šių metų sausio 1-osios dienos nustatoma nauja sankcijų išdavimo žvalgybos institucijoms tvarka.

Taip pat šiuo įstatymu VSD ir AOTD pareigūnams yra įvedami nauji, tik žvalgybos pareigūnams privalomi reikalavimai, draudimai ir apribojimai, kokių neturi nė viena kita Lietuvos valstybės tarnyba. Pavyzdžiui, žvalgybos pareigūnų darbo laikas yra nenormuojamas (nėra viršvalandžių – tai kompensuojama naujai sukurta darbo užmokesčio sistema), drausminiams nusižengimams netaikoma senatis, išvykti į užsienį galima tik vadovo sutikimu ir tai ne į visas valstybės. Žvalgybos pareigūnai negali dalyvauti politinių partijų ir organizacijų, asociacijų ir kitų nepolitinių susivienijimų veikloje, kurti profsąjungų, piketuoti, užsiiminėti bet kokia veikla (nuo žemės ūkio iki sandorių vertybiniais popieriais ar kitu darbu laisvu nuo tarnybos metu) iš kurios būtų gaunama papildomų pajamų ir kt.

Tokiu būdu siekiama, kad žvalgybos pareigūnai būtų nešališki, visus savo sugebėjimus ir energiją skirtų tik tarnybinei veiklai – valstybės interesų ir jos piliečių saugumui užtikrinti. Šiomis nuostatomis taip pat siekiama, kad žvalgai būtų ne tik nepriekaištingos reputacijos asmenys, bet ir kompetentingi, lojalūs ir ištikimi Lietuvos valstybei pareigūnai. Naujuoju Žvalgybos įstatymu sukuriama skaidri žvalgybos pareigūnų atlyginimo nustatymo sistema, kurios tikslas – žvalgybos pareigūno tarnybą grįsti kompetencija, o ne karjera, bet kartu žvalgybos institucijos – taigi ir pati Valstybė – turi išsaugoti ir apsaugoti savo darbuotojus. Naujuoju žvalgybos įstatymu yra suvienodinta darbo užmokesčio sistema visiems žvalgybos pareigūnams.

Žvalgybos įstatyme numatyta daugiau esminių pakeitimų. Sutvarkytas įstatyminis pagrindas įslaptintos informacijos kontrolei Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse. Šiuo klausimu paskirstyti įgaliojimai tarp VSD ir AOTD. Nuo Valstybės saugumo departamento atskiriama ryšius prižiūrinti tarnyba – Vyriausybinių ryšių centras. Įstatymu išsprendžiama nemažai įsisenėjusių problemų, kurios buvo susijusios su nebūdingomis žvalgybos institucijai funkcijomis. Tarp jų paminėtini finansinių nusikaltimų tyrimai, dalyvavimas šalies ūkinių reikalų tvarkyme, šeimyninių ginčų sprendimai ir panašiai. Žvalgybos įstatymu galutinai įtvirtintas Valstybės saugumo departamento kaip nepolitinės institucijos statusas.