Prisipažinusių buvusių KGB bendradarbių paviešinimas sukeltų didelę grėsmę Lietuvos saugumui ir atvertų kelia Rusijos šantažui, perspėja Valstybės saugumo departamentas.

„Tokio įstatymo priėmimas padidintų grėsmę valstybei, šalies ir visuomenės pažeidžiamumą, atvertų kelią aktyvesnei priešiškų tarnybų veiklai, pablogintų situaciją kontržvalgybine prasme“, – BNS ketvirtadienį sakė VSD atstovė Aurelija Katkuvienė.

Pasak jos, šiuo metu Rusija turi didžiąją dalį archyvų, bet nežino, kurie žmonės yra prisipažinę, tad įstatymo priėmimas atvertų galimybę Maskvai bandyti šantažuoti neprisipažinusius KGB bendradarbius.

Be to, A. Katkuvienės teigimu, valstybei prisipažinę buvę KGB bendradarbiai yra instruktuoti, kaip apsisaugoti nuo galimų įtakų.

Šiemet kovą paskelbtoje Lietuvos žvalgybos institucijų ataskaitoje rašoma, kad Rusijos žvalgybos tarnybos, verbuodamos Lietuvos piliečius, vis dar naudojasi Rusijos archyvuose esančia įslaptinta informacija apie buvusius KGB agentus Lietuvoje.

„Rusijos žvalgyba ieško ir bando kompromituoti buvusius Sovietų Sąjungos tarnybų slaptuosius bendradarbius, kurie to nėra deklaravę ir šiuo metu dirba Lietuvos valstybės institucijose bei disponuoja Rusijos žvalgybos tarnybas dominančia informacija ar gali paveikti priimamus sprendimus“, – rašoma atskaitoje.

Seimas ketvirtadienį uždegė žalią šviesą svarstyti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos iniciatyvą paviešinti valstybės pažadėtą saugoti paslaptį – savo noru prisipažinusių buvusių KGB bendradarbių pavardes.

Toliau projektą svarstys Seimo komitetai. Prie šio klausimo parlamentas planuoja grįžti rudens sesijoje.

Šiuo metu įstatymas numato, kad prisipažinusių KGB bendradarbių pavardės bus saugomos 75 metus.

BNS, Vaidoto Beniušio tekstas.