Vasario 24-ąją minime paskutiniojo nepriklausomos Lietuvos (1918–1940 m.) Valstybės saugumo departamento vadovo Augustino Povilaičio 120-ąsias gimimo metines.

A. Povilaitis 1934 m. rugsėjo 1 d. buvo paskirtas VSD direktoriumi.

Iki tol, savo ankstyvus gyvenimo metus taip pat pašventė tėvynei. Dar 1919 m. tarnavo Lietuvos kariuomenėje kaip savanoris ir kovėsi Lietuvos nepriklausomybės kovose prieš bermontininkus. Kariuomenėje už nuopelnus jam suteiktas kapitono laipsnis.

Nuo 1920 m. iki 1931 m. Lietuvos saugumo tarnyboje jis dirbo eiliniu pareigūnu, tačiau kaip buvusiam savanoriui valstybė jam suteikė 15 hektarų žemės Giedriuose, Vilkaviškio rajone. A. Povilaitis mielai dirbo savo žemę ir išvystė puikią sodybą.

Trumpam sustabdęs darbą Valstybės saugumo departamente, A. Povilaitis 1933 m. įstojo į Vytauto Didžiojo universitetą, o 1939 m. jam suteiktas ekonomikos diplomas.

1934 m. jį paskyrus VSD vadovu, toliau užsiiminėjo visuomenine veikla. Jis iniciavo Komunistų partijos uždraudimą Lietuvoje. Publikavo savo straipsnius laikraščiuose „Lietuvos aidas“, „Vairas“, „Ūkininko patarėjas“.

Kartu su tuomečiu Vidaus reikalų ministru Kaziu Skuču, po Sovietų okupacijos ir iš Maskvos prezidentui Antanui Smetonai ištransliuoto spaudimo, tapo sovietinės okupacijos aukomis. Netrukus po suėmimo jie buvo išgabenti į Maskvą, kur 1941 m. A. Povilaitis buvo sušaudytas Butyrkų kalėjime.

Tik 1993 m., Lietuvai jau atgavus nepriklausomybę, jis buvo reabilituotas – pagaliau tinkamai pagerbtas šio tautos herojaus atminimas. Tačiau iki šios dienos nėra žinoma, kur A. Povilaitis yra palaidotas.

2006 m. jam po mirties suteiktas Vyčio kryžiaus ordinas.