Rusijos, Baltarusijos ir Kinijos subjektai domisi situacija Lietuvai strategiškai svarbiuose sektoriuose. Jie turi interesų įgyti prieigą prie Lietuvai strategiškai svarbios infrastruktūros ar turėti įtakos strategiškai svarbiuose šalies ūkio sektoriuose. Trečiosios šalys suinteresuotos rinkti informaciją apie pažeidžiamas strateginės infrastruktūros vietas, situaciją strategiškai svarbiuose sektoriuose veikiančiose kompanijose, jų įgyvendinamus projektus. Taip pat juos domina prieiga prie naudojamų ir diegiamų technologijų.

Pagal Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymą VSD dalyvauja Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos veikloje – teikia informaciją apie potencialių investuotojų strategiškai svarbiuose ūkio sektoriuose ir nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sandorių atitiktį nacionalinio saugumo interesams. Prie nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių priskiriami šie sektoriai: energetika, transportas, IT, telekomunikacijos, aukštosios technologijos, finansai, karo pramonė ir karinė įranga. Vienas esminių kriterijų vertinant investuotojo ar sandorio šalies atitiktį nacionalinio saugumo interesams – riziką ar grėsmę nacionaliniam saugumui keliantys buvę ar esami ryšiai su užsienio valstybių institucijomis, tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis.

VSD kartu su kitomis institucijomis dalyvauja strateginių prekių kontrolėje, vertina ir šalina rizikas Lietuvos nacionaliniam saugumui. VSD teikia informaciją tarptautinių sankcijų pažeidimų prevencijos srityje. Rusijai ir Baltarusijai pritaikius tarptautines sankcijas, abu režimai deda daug pastangų sušvelninti sankcijų poveikį ir rasti jas apeiti leidžiančių veikimo būdų. Rusija kuria naujas sankcijų apėjimo schemas, kuriose dalyvauja ir Rusijos žvalgybos tarnybos, naudojasi ryšiais su ES šalyse veikiančiomis kompanijomis, pasitelkia Rusijos ir Baltarusijos piliečius. Todėl sankcijų apėjimo schemos yra tapusi viena itin svarbių VSD ekonominio saugumo tyrimų krypčių.

Lietuvos aukštųjų technologijų gamintojai taip pat domina priešiškas valstybes. Augant tarptautinei technologinei konkurencijai, taip pat Vakarams plečiant sankcijų režimą technologijų eksportui į Rusiją ir Baltarusiją, virsmo technologijas tyrinėjantys ir vystantys Vakarų, kartu ir Lietuvos, subjektai tampa potencialiais priešiškų valstybių taikiniais. Pramonės ir mokslo atstovai iš Kinijos, Rusijos ir kitų karines technologijas vystančių valstybių ieško būdų bendradarbiauti su technologijų įmonėmis ar akademine bendruomene – teikia pelningus gamybos užsakymus, siūlo dalyvauti bendruose tyrimų projektuose arba žada patrauklias investicijas į gaminamas komercines technologijas. Įmonės ir akademinė bendruomenė, įsitraukdamos į bendradarbiavimą su trečiųjų šalių atstovais, kurie prisideda prie priešiškų šalių karinių technologijų vystymo, rizikuoja veiklos perspektyvomis.

Plačiau apie ekonominį ir energetinį saugumą skaitykite Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimuose, kuriuos rasite čia.