Kibernetinėje erdvėje kenkėjiški veikėjai taikosi į svarbius Lietuvos sprendimus. Aktyviausiai prieš Lietuvą veikia programišių grupuotės, siejamos su Rusija ir Kinija. Jų prioritetine užduotimi išlieka ilgalaikis ir tęstinis informacijos, susijusios su Lietuvos užsienio ir vidaus politika, rinkimas. Grupuotės siekia prasiskverbti į valstybinių institucijų, organizacijų ir įmonių IT sistemas, surinkti tikslinę informaciją ir perimti techninius duomenis apie sistemų būklę, architektūrą, pažeidžiamumus. Taip pat stengiamasi kurti mechanizmus, kad ilgam laikui būtų išsaugota prieiga prie sistemų. Pastaraisiais metais Lietuvos kibernetinėje erdvėje stebimų priešiškų šalių žvalgybos tarnybų koordinuojamų grupuočių sąrašas plečiasi naujais veikėjais, kurie pasižymi agresyvia, destrukcines atakas apimančia veikla. Rusijos ir Kinijos kibernetiniai pajėgumai išliks grėsme Lietuvos institucijų bei Lietuvos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų informacinių tinklų ir sistemų saugumui. Tarp taikinių atsiduria ir privačiojo sektoriaus įmonės.
Agresyviomis informacinėmis atakomis siekiama įbauginti Lietuvos visuomenę. Informacinis karas yra viena iš autoritarinių valstybių konfrontacijos su Vakarais sudedamųjų dalių. Rusija nuolat vykdo kompleksines informacines kampanijas, apimančias psicho[1]logines-įtakos ar informacines-kibernetines operacijas, kuriomis, siekiant paveikti auditorijų mąstymą, požiūrį ir elgseną, ne tik skleidžiama tikrovės neatitinkanti informacija, tačiau naudojamasi ir kibernetiniu ar kinetiniu elementu. Paskutiniais metais fiksuojamas akivaizdus informacinių atakų kiekybinis ir kokybinis pokytis. Prieš Lietuvą, Latviją, Estiją ir Lenkiją įvykdytos savo pobūdžiu ir mastu beprecedentės informacinės operacijos, apimančios ir kinetinius veiksmus, kuriais siekiama konsoliduoti operacijų poveikį. Palyginti su ankstesnėmis atakomis, šios informacinės operacijos pasižymėjo agresyvumu, jomis siekta kelti regiono šalių visuomenių baimę ir paniką, trikdyti valstybės institucijų darbą, skatinti visuomenių nepasitenkinimą valstybės sprendimais ir viešojo saugumo užtikrinimu. Plačiau apie informacinį ir kibernetinį saugumą skaitykite Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimuose, kuriuos rasite čia.
