Priešiškų valstybių žvalgybos tarnybos prieš Lietuvą vykdo kibernetinio šnipinėjimo operacijas, kuriomis siekia perimti žvalgybai vertingą informaciją. Pagrindiniai kibernetinės žvalgybos taikiniai yra valstybinių institucijų, kritinės infrastruktūros objektų ir privačių įmonių, teikiančių paslaugas valstybiniam sektoriui, informaciniai tinklai. Siekdamos prasiskverbti į pasirinktų taikinių informacines sistemas Lietuvoje, priešiškos žvalgybos pasitelkia įvairius metodus, nuolat ieško sistemų ir tinklų konfigūracijos pažeidžiamumų, kuriuos galėtų išnaudoti.
Gaudyklės (angl. phishing) kibernetinės atakos yra vienos iš dažniausiai priešiškų žvalgybos tarnybų prieš Lietuvos informacinius tinklus vykdomų atakų. Per jas žvalgybos tarnybos siekia išvilioti prisijungimų duomenis ir pasirinktiems adresatams išsiunčia el. laiškus su įterpta kenksminga nuoroda ar užkrėstu priedu; juos atidarius, inicijuojami kenkėjiški procesai. Atakos vykdytojai siekia, kad siunčiamas el. laiškas atrodytų patikimas ir iš anksto laišką pritaiko gavėjui. Jie įprastai suklastoja arba imituoja adresatui žinomo siuntėjo el. pašto adresą, taip pat laiške naudoja aktualią arba intriguojančią tematiką, sukuria itin tikrovišką laiško turinį. Dažniausiai el. laišku kuriama situacija, kai reikia skubiai priimti sprendimą ir atlikti veiksmus, pavyzdžiui, atverti nuorodą, priedą ar įvesti prisijungimų duomenis. Pasisekus atakai, priešiškoms žvalgybos tarnyboms pavyksta perimti vartotojų prisijungimų duomenis, užkrėsti jų įrenginius pažangia kenkėjiška programine įranga ir vykdyti ilgalaikį šnipinėjimą.
Priešiškos žvalgybos tarnybos, vykdydamos gaudyklės atakas Lietuvos kibernetinėje erdvėje, išnaudoja socialinę inžineriją, įskaitant populiariausias socialines platformas („Linkedln“, „Facebook“, „X“) ir susirašinėjimo programėles („WhatsApp“, „Signal“). Kibernetinių atakų vykdytojai dažniausiai apsimeta įvairiais taikiniui žinomais asmenimis, siekia auką įtraukti į dialogą ir galiausiai perimti asmeninių ar tarnybinių paskyrų prisijungimo duomenis. Priešiškos žvalgybos taip pat vis dažniau taikosi į nepakankamai apsaugotą duomenų debesijos infrastruktūrą (Azure, iCloud), siekia išnaudoti pažeidžiamumus ir įgyti prieigą prie vartotojų duomenų.
2025 metais, pasinaudojant susirašinėjimo programėle ,,Signal“, prieš Lietuvos valstybės tarnautoją surengta su užsienio žvalgybos tarnyba siejama gaudyklės kibernetinė ataka. Atakos vykdytojai apsimetė valstybės tarnautojui gerai žinomu asmeniu ir, siekdami išvilioti jam priklausančios tarnybinės paskyros prisijungimo duomenis, siuntė suklastotas nuorodas.
Brutalios jėgos (angl. brute force) kibernetinės atakos taip pat yra populiarus žvalgybų naudojamas metodas, kai automatizuotu būdu siekiama atspėti vartotojų prisijungimų prie informacinių sistemų duomenis. Šio tipo atakos yra itin veiksmingos, jei informacinių sistemų vartotojai naudoja standartinius, nesudėtingus slaptažodžius ir jų reguliariai neatnaujina.
Pastebėtina, kad dalis sėkmingai priešiškų žvalgybos tarnybų prieš Lietuvą įvykdytų kibernetinių incidentų įvyksta dėl žmogiškųjų klaidų, daugiausia neatsargumo ar kompiuterinio raštingumo stokos. Kibernetinius incidentus taip pat lemia nepakankamos kibernetinio saugumo priemonės, netinkamai sukonfigūruoti tinklai, informacinėse sistemose neištaisyti viešai žinomi pažeidžiamumai ar neatnaujinta programinė įranga.
