Kokį pavojų Lietuvai kelia priešiškų valstybių žvalgybos tarnybos?
Priešiškų valstybių žvalgybos tarnybų veikla prieš Lietuvą tampa vis intensyvesnė ir ypač pavojinga Rusijai agresyviai siekiant įgyvendinti savo imperialistines ambicijas. Valstybės saugumo departamentas siekia didinti visuomenės budrumą ir informuoti apie užsienio valstybių žvalgybos tarnybų tikslus Lietuvoje, supažindinti su jų veikimo būdais, keliamomis grėsmėmis ir patarti, kaip tokią veiklą atpažinti apsaugant save ir valstybę.
Priešiškų valstybių žvalgyba renka įslaptintą ir neįslaptintą, bet šioms valstybėms reikšmingą informaciją apie Lietuvą, kuri gali būti panaudota prieš nacionalinio saugumo interesus bei daryti žalą šalies vidaus ir užsienio politikai. Informacija apie Lietuvos karinius pajėgumus ir kritinę infrastruktūrą gali būti naudinga priešiškoms valstybėms ginkluoto konflikto ar karinės agresijos atveju.
Užsienio šalių žvalgybos tarnybos taip pat vykdo įtakos operacijas prieš Lietuvą – jų metu ieškoma galimybių megzti ryšius su šioms valstybėms palankiais politikais, rengiamos informacinės atakos ir bandoma paveikti viešąją nuomonę. Žvalgybos operacijos, tokios kaip diversijos, vandalizmas, kibernetiniai išpuoliai, yra neatsiejama priešiškų valstybių agresyvios politikos prieš Lietuvą dalis. Tokioms operacijoms būtina laiku užkirsti kelią, kad išvengtume žalos Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Su priešiškų valstybių žvalgybos veikla gali susidurti bet kuris Lietuvos pilietis, ne tik dirbantys valstybės institucijose ar tarnaujantys karinėse pajėgose. Priešiškas žvalgybos tarnybas domina ir asmenys, nedirbantys su įslaptinta ar jautraus pobūdžio informacija, tačiau galintys atlikti įvairias kitas užduotis: pavyzdžiui, stebėti karinius ir energetikos objektus, platinti parengtą informaciją socialiniuose tinkluose, vykdyti diversijas ar vandalizmo aktus, atlikti tarpininkų su kitais užverbuotais agentais funkcijas ar teikti kitą pagalbą. Tikimybė tapti užsienio žvalgybos tarnybų taikiniu didėja, jei asmuo lankosi Lietuvai priešiškose šalyse, jose turi ar turėjo ryšių.
Įrodžius šnipinėjimo veiklą, 2014–2024 m. Lietuvoje laisvės atėmimo bausmėmis nubausti 11 Lietuvos ir 3 užsienio valstybių piliečiai, 19 užsienio valstybių diplomatų dėl šnipinėjimo buvo išsiųsti iš šalies. Vykdant kontržvalgybą, užsienio valstybių žvalgybos tarnybų darbuotojai ir jų agentai nebūtinai yra sulaikomi ar išsiunčiami iš šalies, tačiau tokia veikla visada yra kontroliuojama ir neutralizuojama šių asmenų keliama grėsmė.
Kokios priešiškos žvalgybos tarnybos veikia prieš Lietuvą?
Aktyviausiai žvalgybą mūsų šalyje vykdo Rusijos žvalgybos tarnybos, jos turi didžiausius pajėgumus veikti prieš Lietuvą. Baltarusijos žvalgybos tarnyboms Lietuva taip pat yra vienas iš prioritetinių taikinių. Veikdamos prieš Lietuvą, Baltarusijos ir Rusijos žvalgybos tarnybos artimai bendradarbiauja. Kinijos žvalgybos veikla Lietuvoje intensyvėja ir ji taip pat siekia kištis į Lietuvos vidinius procesus. Kai kurių kitų valstybių žvalgybos tarnybos taip pat turi interesų Lietuvoje, pavyzdžiui, stebi Lietuvoje įsikūrusias savo tautines bendruomenes ir politinius pabėgėlius.
Rusijos žvalgybos tarnybų agresyvumas, veiklos mastai ir keliamos grėsmės lygis yra didžiausi nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.
2022 metais prasidėjus Rusijos plataus masto invazijai į Ukrainą, iš Lietuvos buvo išsiųsti visi su diplomatine priedanga dirbę Rusijos žvalgybos tarnybų darbuotojai. Apribotas galimybes veikti Lietuvoje Rusijos žvalgybos tarnybos siekia kompensuoti kitais būdais – verbuoja į Rusiją ir jai draugiškas šalis vykstančius Lietuvos piliečius, operacijoms Lietuvoje pasitelkia užverbuotus trečiųjų valstybių piliečius, ypač aktyviai verbavimui naudoja socialinius tinklus, vykdo kibernetinio šnipinėjimo atakas prieš valstybės institucijas, ginkluotąsias pajėgas ir kritinę infrastruktūrą. Slapčiausias operacijas Vakarų valstybėse, taip pat ir Lietuvoje, atlieka Rusijos žvalgybos tarnybų paruošti vadinamieji „nelegalai“. „Nelegalai“ yra Rusijos žvalgybos tarnybų darbuotojai, nuolat gyvenantys užsienyje su suklastotomis kitų valstybių piliečių tapatybėmis.
Dėl pakitusių veikimo sąlygų Rusijos žvalgybos tarnybos ieško naujų būdų, kurie leistų paveikti Kremliaus agresyvios užsienio politikos interesų neatitinkančius procesus. Dabartinis Rusijos žvalgybos tarnybų prioritetas – siekis mažinti Vakarų valstybių Ukrainai teikiamą paramą bei šių šalių visuomenių palankumą Ukrainai.
Rusijos žvalgybos tarnybos taiko savo pirmtakų Sovietų Sąjungos tarnybų naudotus metodus – diversijas ir politines žmogžudystes užsienio valstybėse. Jau beveik du dešimtmečius Rusijos žvalgybos tarnybos užsienyje ir savo šalies viduje vykdo pasikėsinimus prieš Rusijos opozicionierius ir režimo išdavikais laikomus asmenis, o 2023 metais pradėtos rengti plataus masto diversijos Vakaruose.
2023 metais Rusijos žvalgybos tarnybos Lietuvoje ir kitose Baltijos valstybėse pradėjo vykdyti operacijas, kurios daro ir fizinę žalą asmenims ar objektams. Šių operacijų taikiniais tapo Lietuvos pasipriešinimą sovietiniam okupaciniam režimui įamžinantys istoriniai objektai, su parama Ukrainai susijusi karinė ir logistikos infrastruktūra, prekybos centrai ir kitos žmonių susibūrimo vietos. Panašūs Rusijos žvalgybos tarnybų koordinuojami nusikaltimai buvo vykdomi ir kitose Ukrainą aktyviai remiančiose Vakarų valstybėse. Šiomis atakomis siekiama daryti informacinį-psichologinį poveikį Vakarų visuomenėms, sėti baimę ir paniką, taip pat spausti valstybes nutraukti paramą Ukrainai. Kremlius tikslingai pasirinko konfrontaciją su Vakarais, todėl jam priimtina didelė tokių operacijų rizika ir jos vykdomos neatsižvelgiant į tai, ar bus išvengta gyventojų aukų.
Baltarusijos režimo supratimu, Vakarų valstybių ryšiai su Baltarusijos demokratinėmis jėgomis ir joms teikiama parama yra viena didžiausių grėsmių režimui. Toks grėsmių suvokimas lemia itin intensyvią Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklą prieš Lietuvą. Dėl čia įsikūrusių Baltarusijos opozicijos organizacijų ir sparčiai gausėjančios baltarusių diasporos Lietuva yra vienas svarbiausių Baltarusijos žvalgybos taikinių.
Baltarusijos žvalgybos tarnybos aktyviausiai prieš Lietuvą veikia iš savo valstybės teritorijos. Baltarusijos žvalgyba nustato į Baltarusiją atvykstančius Lietuvos piliečius, galinčius joms teikti aktualią informaciją ar vykdyti kitas užduotis, ir ieško galimybių juos verbuoti.
Baltarusijos žvalgybos tarnybos taip pat siekia pasinaudoti į Lietuvą atvykusiais baltarusiais žvalgybos informacijai apie Lietuvą ir jos institucijas, Baltarusijos demokratinę opoziciją ir pačią baltarusių diasporą rinkti.
Kinijos žvalgybos tarnybos Lietuvoje siekia ilgalaikių, su politine ir ekonomine įtaka susijusių tikslų. Kinija labiausiai suinteresuota, kad Lietuva laikytųsi jai palankios pozicijos Taivano klausimu ir nekurtų kliūčių Kinijos investicijoms į nacionaliniam saugumui svarbius ekonomikos sektorius. Kinijos žvalgybą labiausiai domina Lietuvos vidaus aktualijos, politinė takoskyra Kinijos klausimu, Lietuvos užsienio politikos kryptys ir procesai energetikos sektoriuje.
Kinijos žvalgyba intensyviausiai renka žvalgybos informaciją ir bando plėsti agentų tinklą Lietuvoje veikdama iš Kinijos teritorijos. Dažniausiai Kinijos žvalgybos tarnybos kontaktus su potencialiais taikiniais mezga socialiniuose tinkluose. Rizikų būti verbuojamiems Kinijos žvalgybos tarnybų taip pat kyla šioje šalyje verslo, mokslo ar turizmo tikslais besilankantiems Lietuvos piliečiams.
Kinija plečia prieš Lietuvą nukreiptus kibernetinės žvalgybos pajėgumus. Su ja siejamos kibernetinio šnipinėjimo grupuotės reguliariai bando įsiskverbti į Lietuvos valstybės institucijų tinklus, siekdamos perimti informaciją ir duomenis.
