Kokį pavojų kelia priešiškų valstybių žvalgybos?
Prieš Lietuvą aktyviai veikia ir grėsmę nacionaliniam saugumui kelia Rusijos, Baltarusijos ir Kinijos žvalgybos.
Priešiškos žvalgybos renka šioms valstybėms reikšmingą informaciją, kuri naudojama prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus ir daro žalą šalies vidaus ir užsienio politikai. Priešiškų žvalgybų surinkta informacija apie Lietuvos karinius pajėgumus ir kritinę infrastruktūrą būtų panaudota karinės agresijos atveju ir susilpnintų Lietuvos galimybes apsiginti.
Viena iš pavojingiausių žvalgybos operacijų rūšių yra įtakos operacijos. Vykdydamos įtakos operacijas, žvalgybos ieško galimybių užmegzti kontaktus su priešiškoms valstybėms simpatizuojančiais Lietuvos politikais, rengia informacines atakas ir mėgina paveikti visuomenės nuomonę. Diversijos, vandalizmas, kibernetiniai išpuoliai – neatsiejama žvalgybos operacijų ir agresyvios prieš Lietuvą vykdomos politikos dalis. Siekiant išvengti žalos nacionaliniam saugumui, būtina laiku užkirsti kelią tokiai veiklai.
Dažnai klaidingai manoma, kad su priešiškomis žvalgybomis gali susidurti tik valstybės institucijose dirbantys ar kariuomenėje tarnaujantys Lietuvos piliečiai. Neabejotina, jog valstybės tarnautojai ir kariškiai yra žvalgybų taikiklyje, tačiau nustatyta daug atvejų, kai priešus domina ir asmenys, neturintys leidimų dirbti su įslaptinta informacija, nesusiję nei su valstybės tarnyba, nei su kariuomene. Deja, su priešiškomis žvalgybomis gali susidurti ir būti verbuojamas bet kuris Lietuvos gyventojas.
Tikimybė tapti užsienio žvalgybos tarnybų taikiniu ir būti verbuojamam didėja, jeigu žmogus lankosi Lietuvai priešiškose valstybėse, su jų piliečiais yra susijęs giminystės ar kitokio pobūdžio ryšiais, turi (ar anksčiau turėjo) verslo ar su nekilnojamuoju turtu siejančių interesų.
Priešiškų valstybių žvalgybos agentus verbuoja ne tik tam, kad jie rinktų informaciją ar įgyvendintų joms naudingą vidaus ir užsienio politiką būdami įtakos agentais. Čia pateikiame dažniausiai priešiškų žvalgybų pavedamų vykdyti užduočių sąrašą, tačiau atkreipiame dėmesį, kad jis nėra baigtinis:
- stebėti karinius ir strateginius objektus;
- socialiniuose tinkluose platinti tendencingą ar melagingą informaciją;
- vykdyti diversijas, vandalizmo aktus;
- atlikti tarpininkų su kitais užverbuotais agentais vaidmenį.
Kokios priešiškos žvalgybos tarnybos veikia prieš Lietuvą?
Aktyviausiai Lietuvoje veikia Rusijos žvalgybos tarnybos, jos turi ambicingų tikslų ir didžiausius pajėgumus. Baltarusijos žvalgyboms mūsų šalis yra vienas iš pagrindinių taikinių, siekiant daryti įtaką Lietuvoje veikiančiai baltarusių opozicijai, taip pat užtikrinant Baltarusijos ekonominius poreikius. Svarbu žinoti, kad veikdamos prieš Lietuvą Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos tarnybos artimai bendradarbiauja.
Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvoje intensyvėja Kinijos žvalgybų veikla. Pasitelkdama savas tarnybas, Kinijos politinė valdžia siekia paveikti Lietuvos politinius procesus.
Stebima ir kitų valstybių žvalgybų veikla. Paprastai šios tarnybos domisi savomis Lietuvoje įsikūrusiomis tautinėmis bendruomenėmis ir ypač Lietuvoje gyvenančiais politinės opozicijos atstovais.
Rusijai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, jos žvalgybos tarnybų aktyvumas, agresyvumas ir veiklos mastai pasiekė aukščiausią lygį nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.
Rusijos invazijos į Ukrainą pradžioje iš Lietuvos buvo išsiųsti visi su diplomatine priedanga dirbę Rusijos žvalgybos tarnybų darbuotojai. Apribotas galimybes veikti Rusijos žvalgyba kompensuoja kitais būdais – verbuoja į Rusiją ir jai draugiškas šalis vykstančius Lietuvos piliečius, operacijoms Lietuvoje pasitelkia užverbuotus Rusijos ir trečiųjų valstybių piliečius. Ypač aktyviai verbuojama per socialinius tinklus. Tokia veikla nukreipta prieš valstybės institucijas, ginkluotąsias pajėgas ir kritinę infrastruktūrą. Rusijos žvalgyba vykdo ir kibernetinio šnipinėjimo operacijas, turi techninių pajėgumų, sudarančių galimybes perimti telefoninius pokalbius Lietuvoje.
Slapčiausias operacijas Lietuvoje ir kitose Vakarų šalyse atlieka vadinamieji „nelegalai“. Tai specialiai paruošti Rusijos žvalgybos tarnybų darbuotojai, dažniausiai slepiantys ar suklastoję savo tapatybes ir veikiantys ypatingos konspiracijos sąlygomis.
Rusijos žvalgybos tarnybos taiko savo pirmtakų Sovietų Sąjungos tarnybų naudotus metodus – diversijas ir politines žmogžudystes. Jau beveik du dešimtmečius Rusijos žvalgai vykdo pasikėsinimus prieš politinius oponentus ir išdavikais laikomus asmenis ne tik Rusijos teritorijoje, bet ir užsienio valstybėse. Lietuvai suteikus politinį prieglobstį dideliam kiekiui Rusijos opozicijos atstovų, neatmestina, kad likvidavimo operacijos bus įvykdytos ir Lietuvoje.
2023 m. Rusijos žvalgyba Vakarų valstybėse pradėjo rengti itin plataus masto diversijas, per kurias siekiama daryti realią žalą konkretiems asmenims ar infrastruktūros objektams. Lietuvoje tokių operacijų taikiniais tapo istoriniai objektai, su parama Ukrainai susijusi karinė ir logistikos infrastruktūra, prekybos centrai, taikytasi ir į kitas žmonių susibūrimo vietas. Panašūs nusikaltimai vykdomi ir kitose Ukrainą remiančiose valstybėse. Tokiomis atakomis Rusijos žvalgybos tarnybos siekia visuomenėms daryti informacinį-psichologinį poveikį, sėti baimę, paniką ir spausti valstybes nutraukti paramą Ukrainai.
Baltarusijos režimo vertinimu, viena didžiausių grėsmių režimui yra Vakarų demokratijų ryšiai su Baltarusijos opozicija. Tai lemia, jog Baltarusijos žvalgyba Lietuvos teritorijoje yra itin aktyvi – stebimi Lietuvoje gyvenantys baltarusiai, mėginama įsiskverbti į jų bendruomenę, gauti iš jos informacijos ir daryti jai įtaką.
VSD žinomi atvejai, kai Lietuvoje prieglobstį gavę baltarusiai yra užverbuojami ir Baltarusijos žvalgyboms renka duomenis apie Lietuvos institucijas arba teikia kitą nacionaliniams interesams kenkiančią informaciją.
Baltarusijos žvalgybos aktyviai veikia ir iš savo teritorijos – nustato į Baltarusiją atvykstančius Lietuvos piliečius, aiškinasi jų galimybes teikti aktualią informaciją ar vykdyti kitas užduotis, ieško galimybių juos užverbuoti. Pabrėžtina, kad Baltarusijoje Lietuvos piliečiai ne tik verbuojami, bet ir neteisėtai sulaikomi, jiems pateikus išgalvotus kaltinimus šnipinėjimu ar ekstremistine veikla.
Kinijos žvalgybos tarnybos Lietuvoje siekia ilgalaikių su politine ir ekonomine įtaka susijusių tikslų. Kinija nori priversti Lietuvą laikytis jai palankios pozicijos Taivano klausimu ir atšaukti ribojimus Kinijos investicijoms, kurie buvo įvesti kritinei Lietuvos infrastruktūrai apsaugoti. Žvalgyba deda pastangas gauti žinių apie Lietuvos vidaus ir užsienio politikos aktualijas, laikyseną Kinijos atžvilgiu ir paveikti sprendimus sau palankia linkme.
Nustatyta, kad dažniausiai Kinijos žvalgyba veikia iš Kinijos teritorijos: mezga kontaktus su verbuoti parinktais asmenimis socialiniuose tinkluose, juos verbuoja ir kuria agentūrinį tinklą. Svarbu žinoti, kad Lietuvos piliečiams rizika būti verbuojamiems smarkiai išauga lankantis Kinijoje dėl verslo, mokslo interesų, turizmo tikslais ar kitų priežasčių.
Kinija plečia prieš Lietuvą nukreiptus kibernetinės žvalgybos pajėgumus. Su ja siejamos kibernetinio šnipinėjimo grupuotės reguliariai skverbiasi į Lietuvos valstybės institucijų tinklus, siekdamos gauti jautrių duomenų.
