Kaip sumažinti verbavimo rizikas ar jų išvengti?

Lietuvos piliečiams, ypač dirbantiems su įslaptinta ar jautria informacija, taip pat tiems, kurie lankosi priešiškose valstybėse, patartina laikytis šių atsargumo priemonių:

  • valstybinių institucijų darbuotojai su užsienio valstybių diplomatais ar kitais oficialiais pareigūnais turėtų susitikti šiems oficialiai kreipusis į instituciją ir tokį susitikimą patvirtinus institucijos vadovui;
  • tokiuose susitikimuose rekomenduotina riboti apie save teikiamą informaciją, nepasakoti apie atmosferą darbovietėje, neapibūdinti savo ir bendradarbių detalių darbo funkcijų, necharakterizuoti bendradarbių ir neaptarinėti jų būdo savybių ar asmeninių rūpesčių;
  • atsakingai dalintis informacija socialiniuose tinkluose apie save, artimuosius, draugus, pažįstamus;
  • atsakingai vertinti pažintis su užsieniečiais, ypač kai siekiama draugiškų ir neoficialių santykių. Visada pagalvokite, ko iš tikrųjų iš jūsų gali reikėti. Venkite neformalaus bendravimo su užsienio valstybių pareigūnais, kurie kokiu nors būdu atsilygina už suteiktą informaciją;
  • kritiškai vertinti per socialinius tinklus gautus pasiūlymus už patrauklų užmokestį rengti analitinius straipsnius užsienio kompanijoms, kai kompanijų patikimumas kelia abejonių, o prašoma rengti viešo pobūdžio informacija neatrodo verta už ją siūlomų pinigų; 
  • rekomenduojama vengti kelionių į Rusiją ir Baltarusiją. Jei visgi jums būtina vykti į šias šalis, patariama nekeliauti vienam, nepažeisti viešosios tvarkos, iš anksto pasirūpinti galiojančiais dokumentais ir reikalingais leidimais;
  • Rusijos ir Baltarusijos teritorijoje venkite atsitiktinių pažinčių ir elgesio, kuris galėtų tapti pagrindu jus kompromituoti. Keliaudami į šias šalis neimkite mobiliųjų telefonų ir kompiuterių su asmenine ar jautria informacija. Saugiausia rinktis mobilųjį telefoną su išankstinio mokėjimo kortele, kurią po kelionės reikėtų išmesti;
  • nelaikyti įslaptintos ar jautrios informacijos prie interneto ar kito neapsaugoto tinklo prijungtame kompiuteryje;
  • gavus el. laišką visada įsitikinti, ar laiško siuntėjo adresas yra tikras, ar jo nebandoma imituoti labai panašiu;
  • reguliariai atnaujinti interneto vartotojų paskyrų slaptažodžius, nenaudoti trumpų ir nesudėtingų slaptažodžių;
  • nesinaudoti nemokamu bevieliu ,,Wi-Fi“ tinklu viešose vietose, jeigu įrenginyje nenaudojate virtualaus privataus tinklo (VPN) paslaugos.

Kaip elgtis susidūrus su šnipinėjimu?

Valstybės saugumo departamentas (VSD) ragina kilus net menkiausiems įtarimams, kad susidūrėte su bandymais verbuoti arba turite įtarimų, kad jus ar jūsų organizaciją šnipinėja priešiškų valstybių žvalgybos tarnybos, informuoti Lietuvos žvalgybą. Mūsų darbuotojai padės įvertinti, ar pavojus yra realus. Laiku informavus Valstybės saugumo departamentą, užkertamas kelias verbavimui, bandymams manipuliuoti ar šantažuoti Lietuvos piliečius.

Kviečiame Lietuvoje gyvenančius asmenis, jau įtrauktus į Rusijos ar Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklą ar gavusius pasiūlymų bendradarbiauti, tačiau dar neinformavusius Lietuvos institucijų, arba manančius, kad yra situacijoje be išeities, kreiptis į Lietuvos žvalgybos institucijas ir pasinaudoti Lietuvos Respublikos įstatymuose numatyta amnestija.

Jeigu su žvalgybos tarnybomis susidūrėte užsienyje, prašome nedelsiant kreiptis į Lietuvos diplomatinę atstovybę arba, grįžus į Lietuvą, kviečiame susisiekti su VSD.

Pasitikėjimo linijos telefonas +370 700 70 007 arba rašykite el. paštu [email protected].