Kaip verbuojama socialiniuose tinkluose?
Priešiškų valstybių žvalgybos tarnybos vis aktyviau naudoja socialinius tinklus žvalgybos informacijai rinkti ir asmenims verbuoti. Ypač intensyviai šioje srityje veikia Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos tarnybos, kurios verbuoja žmones per susirašinėjimo ir žinučių platformą „Telegram“, bei Kinijos žvalgybos tarnybos, kurios daugiausia naudojasi socialiniu tinklu „LinkedIn“.
„Telegram“ platformai tapus ypač populiaria bendravimo priemone, Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos tarnybos ją aktyviai naudoja ieškant potencialių agentų, juos verbuojant ir su jais palaikant ryšius.
Socialiniame tinkle „Telegram“ verbuojamus asmenis galima suskirstyti į dvi grupes: norinčius bendradarbiauti dėl ideologinių įsitikinimų ir norinčius greitai bei lengvai užsidirbti. Ieškodamos pirmajai grupei priskiriamų asmenų, Rusijos žvalgybos tarnybos dažnai inicijuoja skelbimus prorusišką propagandą platinančiose „Telegram“ grupėse. Šiuose skelbimuose atvirai nurodoma tarnybas dominanti informacija ir pateikiamas pasiūlymas Rusijos režimą palaikantiems asmenims ją rinkti. Tikėtina, kad į tokius skelbimus atsiliepę ir žvalgybos tarnybas dominančią informaciją pradėję rinkti Vakarų valstybių gyventojai vėliau bus išnaudojami ir šiose valstybėse Rusijos rengiamose diversijose bei kitose nusikalstamose veikose.
Siekiančių greitai užsidirbti asmenų yra ieškoma „Telegram“ grupėse, kuriose yra talpinami darbo skelbimai ar pardavinėjamos narkotinės bei kitos draudžiamos medžiagos. Pagrindiniai žvalgybos tarnybų taikiniai šiose grupėse yra socialinės rizikos grupėms priklausantys žmonės, kurie už pinigus sutiktų vykdyti tarnybų užduotis. Dažniausiai naujai užverbuotiems asmenims yra pavedama atlikti smulkias ir nesudėtingas užduotis, o vėliau, įsitikinus jų patikimumu, jiems gali būti pasiūloma už kur kas didesnį atlygį vykdyti baudžiamąją atsakomybę užtraukiančias veikas.
Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos tarnybų pasiūlymų bendradarbiauti per „Telegram“ ar kitus socialinius tinklus gali sulaukti ir kiti jas dominantys asmenys. Dažniausiai žvalgybos tarnybos apie tokius taikinius jau būna surinkusios pirminę informaciją ir tiksi, kad jie dėl savo įsitikinimų, palankumo Rusijai ar Baltarusijai, finansinių ar kitų motyvų sutiks bendradarbiauti.
„Kinijos žvalgybos tarnybos socialinį tinklą „Linkedln“ naudoja kontaktams su pasirinktais taikiniais užmegzti. Kinijos žvalgybos tarnybų taikiniais socialiniuose tinkluose dažnai tampa buvę arba esami valstybės tarnautojai, informacinių technologijų specialistai, gynybos sektoriaus darbuotojai, verslininkai, mokslininkai ir kitų sričių specialistai.
Kinijos žvalgybos tarnybų verbavimo „LinkedIn“ požymiai:
- „Linkedln“ platformoje gaunama žinutė iš fiktyvios Kinijos arba kitos šalies (dažniausiai Azijos) kompanijos darbuotojo. Teigiama, kad kompanija ieško ekspertų, galinčių teikti mokamas konsultacijas, ir pabrėžiama, kad iš informacijos, pateiktos asmens „LinkedIn“ profilyje, susidaro įspūdis, jog jis turi reikalingą kompetenciją;
- „LinkedIn“ paskyra, iš kurios siunčiama žinutė: dažnai tai vakarietiškas vardas ir kiniška pavardė; netikra, kartais dirbtinio intelekto sugeneruota nuotrauka. Anksčiau tokios fiktyvios kompanijos dažniausiai neturėjo išsamaus aprašymo, kokybiškos interneto svetainės, tačiau dabar siekiama sukurti kuo profesionalesnį įvaizdį, skiriama daugiau pastangų interneto svetainei sukurti, sudaromas įspūdis, kad „Linkedln“ turima daug kontaktų, kartais būna net bendrų pažįstamų;
- pateikiamas pasiūlymas teikti konsultanto paslaugas. Pagal asmens kompetencijos sritis (politika, ekonomika, energetika, technologijos ir kt.) prašoma rengti bendro pobūdžio analitines apžvalgas naudojant viešą informaciją;
- už trumpą, daug pastangų nereikalaujančią apžvalgą siūlomas kelių šimtų eurų užmokestis. Atsiskaitoma banko pavedimu naudojant „PayPal“ ir kitas atsiskaitymų platformas;
- parengus kelias tokias apžvalgas, formuojami nauji, kur kas detalesni ir specifiškesni klausimai. Siekiant į juos atsakyti skatinama pasinaudoti savo darbo padėtimi, turimais ryšiais. Teikiamą informaciją prašoma paremti dokumentų kopijomis ir kitais pirminiais šaltiniais. Už tokią informaciją siūlomas didesnis honoraras. Komunikacija perkeliama į šifruotojo ryšio kiniškas mobiliąsias programėles (pavyzdžiui, „WeChat“);
- jei įvertinama, kad teikiama informacija turi pridėtinę vertę (yra unikali, detali, nevieša), siūloma atvykti į Kiniją (įskaitant Honkongą, Makao), apmokant visas kelionės išlaidas;
- atvykus į Kiniją, organizuojamas susitikimas su „LinkedIn“ kontaktu bei dar keliais fiktyvios kompanijos atstovais. Susitikimas primena darbo pokalbį. Neatskleidžiama, kad bendraujama su Kinijos žvalgybos darbuotojais, toliau laikomasi konsultacinės kompanijos legendos;
- aptariamos tolimesnės bendradarbiavimo galimybės ir sąlygos. Prašoma rengti analitinius vertinimus, remiantis nevieša informacija, laikytis konfidencialumo;
- už darbus atsiskaitoma avansu grynaisiais pinigais. Siekiant paskatinti bendradarbiavimą sumokama papildoma, solidi pinigų suma. Sutariama dėl kito susitikimo Kinijoje;
- nuosekliai įtraukiama į šnipinėjimo veiklą.