Kas domina Lietuvoje veikiančias užsienio valstybių žvalgybos tarnybas?

Priešiškų interesų prieš Lietuvą turinčias valstybes domina labai įvairi informacija:

  • kariniai pajėgumai ir gynybos strategija. Priešiškų valstybių žvalgybos tarnybos siekia rinkti informaciją apie Lietuvos karinius pajėgumus, gynybos planus, NATO sąjungininkų pajėgas Lietuvoje, karinę ir kritinę infrastruktūrą (ypač pasienyje) ir taip įvertinti šalies pasirengimą gintis bei nustatyti silpnąsias vietas;
  • su parama Ukrainai susijusi infrastruktūra. Priešiškų valstybių žvalgybos tarnybas domina karinę pagalbą Ukrainai teikiančios įmonės ir organizacijos, paramos tiekimo grandinės. Tokių objektų atžvilgiu gali būti vykdomas stebėjimas, diversijos ir kita destruktyvi veikla;         
  • politinė situacija ir sprendimų priėmimas. Priešiškų valstybių žvalgybos tarnybos siekia gauti informacijos apie politines partijas ir politinius lyderius, užsienio ir saugumo politiką, su nacionalinio saugumo stiprinimu susijusius sprendimus ir galimus jų trūkumus. Domimasi santykiais ES ir NATO bei galimybėmis juos silpninti, taip pat Lietuvos ryšiais su Rusijos, Baltarusijos ar kitų autoritarinių valstybių politine opozicija ir parama šių šalių pilietinei visuomenei;
  • ekonominė situacija ir strateginiai sektoriai. Priešiškos valstybės domisi Lietuvos ekonomikos būkle, strategiškai svarbiais sektoriais ir galimybėmis juose įgyti įtakos, siekiant ekonominių bei politinių interesų;
  • socialiniai ir visuomeniniai procesai. Priešiškų valstybių žvalgybos tarnybos domisi informacija apie socialinius procesus ir visuomenės nuotaikas, ypač požiūriu į Rusiją, taip pat galimybėmis provokuoti neramumus šalies viduje ar socialiniais judėjimais, kurie gali paveikti šalies stabilumą;
  • technologijos ir mokslo pasiekimai. Priešiškų valstybių žvalgybos tarnybos domisi prieiga prie mokslinių ir technologinių tyrimų, pažangių Vakarų technologijų, kurios padėtų priešiškoms valstybėms didinti strateginį pranašumą, spartintų karinį modernizavimą.

Priešiškų valstybių žvalgybą domina ir daugiau sričių. Šnipinėjant siekiama gauti ne tik tuo metu vertingos įslaptintos ar neviešo pobūdžio informacijos, bet ir tokių žinių, kurios vėliau padėtų surinkti naudingą informaciją. Pavyzdžiui, renkama informacija apie dominančių institucijų ir organizacijų darbuotojus, jų kontaktinius duomenis, užimamas pareigas, asmenines savybes, turimų kontaktų tinklą. Surinkta informacija apie žvalgybą dominančius asmenis vėliau gali būti panaudota siekiant juos paveikti ar užverbuoti.

Ar jūs galite tapti priešiškų valstybių žvalgybos tarnybų taikiniu?

Nors moderniosios technologijos sudaro vis daugiau galimybių žvalgybai vertingą informaciją gauti pasitelkiant technines priemones, žmogiškoji žvalgyba tebėra svarbiausias žvalgybos metodas. Taikant šį metodą žvalgybos tarnybos informaciją gauna iš užverbuotų asmenų, vadinamų agentais. Žvalgybos tarnybos su agentais palaiko slaptus ryšius, nurodo jiems  rinkti dominančią informaciją arba atlikti kitas užduotis. Pavyzdžiui, kai kurie iš jų, turintys galimybių daryti įtaką politiniams sprendimams ar formuoti visuomenės nuomonę, vadinami įtakos agentais. 

Veikdamos prieš Lietuvą, priešiškų valstybių žvalgybos tarnybos pirmiausia ieško asmenų, kuriuos galėtų užverbuoti. Dažnam Lietuvos piliečiui gali kilti klausimas, ar jis galėtų tapti priešiškų valstybių žvalgybos tarnybų taikiniu. Žvalgybos tarnybos planuoja savo veiklą, todėl iš pradžių nustatomos institucijos ar kiti objektai, dominantys žvalgybą dėl savo turimos informacijos ar priimamų sprendimų. Vėliau nustatomi taikiniai, kurie turėtų tokios informacijos ar dėl savo pareigų ir ryšių – galimybių paveikti priešiškai valstybei naudingus sprendimus.

Pasirenkant konkretų taikinį svarbūs keli kriterijai: asmens galimybės gauti dominančią informaciją arba atlikti kitas užduotis ir asmens motyvai bendradarbiauti su priešiškos valstybės žvalgyba. Priešiškų valstybių žvalgybos tarnybos siekia išsiaiškinti, ar taikinys turi tokių poreikių (t. y. silpnybių), kuriuos patenkinus ryžtųsi rizikuoti ir išduoti savo valstybę. Dažniausiai pagrindiniai motyvai, pasitelkiami verbuojant bendradarbiauti su priešiškų valstybių žvalgyba, yra šie:

  • finansiniai interesai (netenkina esama finansinė padėtis, slegia skolos, norima uždirbti daugiau ir gyventi prabangiau);
  • nusivylimas karjera (nepakankamas įvertinimas darbe, siekis ką nors įrodyti);
  • kompromituojanti informacija apie asmenį (baimė dėl diskredituojančios informacijos paviešinimo, pavyzdžiui, susijusios su teisės pažeidimais ir kriminaliniais nusikaltimais, priklausomybėmis, problemomis šeimoje);
  • ideologija (nepritariama savo valstybės vykdomai politikai, jaučiamos simpatijos kitai valstybei dėl įsitikinimų ar tautybės).

Buvęs Estijos gynybos ministerijos padalinio, atsakingo už įslaptintos informacijos apsaugą, vadovas Hermanas Simmas 13 metų slapta bendradarbiavo su Rusijos žvalgybos tarnybomis. Jis ne tik perdavė Rusijos žvalgybai daugybę įslaptintų NATO dokumentų, bet ir nurodydavo savo kolegas, kurie buvo pažeidžiami ir galėjo būti užverbuoti. Tai, kad H. Simmas išdavė savo valstybę, lėmė įprasti motyvai: noras gyventi prabangiai, kerštas ir baimė. H. Simmas jautė nuoskaudų dėl to, kad buvo atleistas iš Estijos policijos vadovo pareigų. Jis taip pat bijojo būti šantažuojamas, nes praeityje bendradarbiavo su Sovietų sąjungos KGB. Rusijos žvalgybos tarnybos puikiai išmanė H. Simmo charakterio savybes ir silpnybes ir tuo pasinaudojo.

Priešiškų valstybių žvalgybos tarnybos visada sieks surinkti kuo daugiau informacijos apie žmogaus asmeninį gyvenimą ir, jei esate pažeidžiamas, turės daugiau galimybių jus paveikti bei jumis pasinaudoti. Potencialių taikinių ratas yra labai platus, tačiau daug dėmesio skiriama verslininkams, politikams, valstybinių institucijų darbuotojams, teisėsaugos pareigūnams, kariškiams, žurnalistams, galintiems gauti dominančios informacijos arba reikiamų kontaktų ir turintiems platų pažinčių ratą. Bet kas, dirbantis su įslaptinta ar kita svarbia politine, ekonomine ar karine informacija, gali tapti taikiniu. Vis dėlto priešiškų valstybių žvalgybos tarnybas domina ne tik dirbantieji su įslaptinta informacija, bet ir asmenys, galintys teikti ekspertinių žinių, rinkti vaizdinę medžiagą, platinti propagandą ar padėti užmegzti kontaktus su kitais priešiškų valstybių žvalgybą dominančiais asmenimis. Net jeigu šiuo metu neinate jokių svarbių pareigų ir nedirbate su įslaptinta informacija, bet esate perspektyvus studentas, politikas ar mokslininkas, jūs taip pat galite dominti priešiškų valstybių žvalgybą, nes galėtumėte vykdyti šių tarnybų užduotis ateityje.

2023 metais Kremliaus administracijoje, kuri koordinuoja Rusijos žvalgybos tarnybų veiklą, nagrinėti kelių stambių Vokietijos pramonės gamyklų darbuotojų „Facebook“ profiliai. Juose ieškota įrašų, rodančių neigiamą darbuotojų požiūrį valdančiųjų, imigracijos ar Ukrainos atžvilgiu. Nusivylusius Vokietijos gamyklų darbuotojus buvo ketinama pasitelkti padegimams ir kito pobūdžio vandalizmo aktams atlikti.